Pirmadienį Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir „Heritage“ fondo organizuotoje tarptautinėje konferencijoje buvo dalijamasi vizijomis ir sprendimais „ką daugiau galime padaryti dėl Lietuvos konkurencingumo?“.

Pasak diskusijoje dalyvavusio  Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjo ekonomikai Aleksandro Izgorodino tai, kad Vyriausybė savo programoje turi konkrečius tikslus dėl Lietuvos pozicijų įvairiuose reitinguose, yra sveikintina, tačiau reitingai ne visada atskleidžia realią konkurencingumo situaciją.

„Pirma – dažnai būna taip, kad reitinguose naudojami kelių metų senumo duomenys, kurie jau neatspindi tikros situacijos ekonomikoje. Antra – dalis reitingų yra gana subjektyvūs, nes kai kurie indikatoriai yra gaunami respondentų apklausos būdu, o ne naudojant faktinius statistinius duomenis. Šis aspektas yra didelis Pasaulio konkurencingumo indekso minusas, nes valstybės pozicija reitinge iš dalies priklauso nuo respondentų kompetencijų, asmeninių įsitikinimų, t.t. Galų gale svarbu ir kas konkrečiai atsakinėja į klausimus. Svarbu turėti tikslus dėl Lietuvos pozicijų pagerinimo įvairiose reitinguose, bet nereikia pernelyg į juos fokusuotis“, – sakė LPK patarėjas ekonomikai.

Prioritetinis dėmesys produktyvumo didinimui

Izgorodinas pažymėjo, kad kur kas didesnį dėmesį reiktų skirti produktyvumo didinimui – dėl įsibėgėjančio technologinio atsinaujinimo ES pramonėje ir dėl darbo kaštų augimo Lietuvoje tai, anot jo, yra svarbiausias aspektas.

„Valstybei reikia itin atidžiai stebėti technologinio atsinaujinimo tendencijas Europoje, nes tai stipriai pakoreguos kontraktinės gamybos žaidimo taisykles visoje Europoje – todėl Lietuvos pramonei reikia padėti laiku reaguoti į technologinio atsinaujinimo lenktynes Europoje – tai yra vienas svarbiausių Lietuvos konkurencingumo aspektų. Todėl šis klausimas yra LPK prioritetuose“, – pažymėjo A. Izgorodinas.

Augančios pramonės sektoriaus investicijos

Diskusijai pasisukus apie Lietuvos investicijų apimtis bei tai, kad jos vis dar atsilieka nuo prieškrizinio lygio, kai tuo metu eksportas yra jau beveik 80 proc. didesnis nei prieš krizę, A. Izgorodinas pastebėjo, kad tokia situacija yra dėl viešojo sektoriaus stagnacijos. Jos pažymėjo, kad privačiame sektoriuje pagal investicijų apimtis įmonės jau gerokai lenkia prieškrizinį lygį.

„Pramonei žūtbūt reikia didinti produktyvumą dėl Lietuvos pramonės struktūros – pas mus 75 proc. pramonės gamybos apimčių ir pridėtinės vertės generuoja žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai, juose dirba 85 proc. visų pramonės dirbančiųjų. Tokia struktūra reiškia, kad įmonės stipriai priklauso nuo darbo kaštų konkurencingumo – o jie dabar kyla“, – sakė A. Izgorodinas.

Didėjantys darbo kaštai

Komentuodamas augančių darbo kaštų klausimą, LPK patarėjas ekonomikai pastebėjo, kad viešojoje erdvėje  konkurencingumas dažnai traktuojamas pernelyg siaurai – žiūrima tik į atlyginimų augimą, kas savaime konkurencingumui nekenkia – blogai yra tada, kai algos kyla sparčiau nei produktyvumas.

„Per 5 metus darbo kaštai Lietuvos pramonėje padidėjo 43 proc., esame trečioje vietoje visoje ES. Procentinis augimas yra didelis, tačiau jeigu vertintume nominalų augimą, Lietuva pagal darbo kaštų augimą matuojant Eur/val. yra tik 11-oje vietoje visoje ES. Mes brangstam netgi lėčiau nei ES vidurkis ir dvigubai lėčiau nei Vokietijos pramonė. Kalbant apie Lietuvos pramonės konkurencingumą, akcentuoti reikia ne tai, kad kyla darbo kaštai bet tai, kad stagnuoja produktyvumas“, – teigė A. Izgorodinas.

Laisvų darbo vietų užpildymas

Diskusijoje A. Izgorodinas įvardijo ir kitus LPK darbotvarkės prioritetus konkurencingumo didinimui: būtinybę gerinti švietimo sistemos kokybę, spręsti darbo jėgos trūkumo problemas (talentų pritraukimo, laisvesnio darbo jėgos įvežimo), mažinti darbo jėgos apmokestinimą, mažinti biurokratinę naštą, skatinti inovacijas ir pramonę 4.0. Kalbėdamas apie darbo rinkos problemas, LPK patarėjas ekonomikai išskyrė, nepakankamai didelę bedarbių motyvaciją dirbti.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK