Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, viceprezidentas Dalius Gedvilas ir vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė susitiko su naujuoju ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi ir aptarė svarbiausius ekonomikos skatinimo, konkurencingumo didinimo ir regionų plėtros klausimus. Siūlyta kurti bendrą Ūkio ministerijos ir LPK formatą, siekiant spręsti problemas šiose srityse. 

„Reikia sukurti interesų lauką savivaldai. Regionuose „Investuok Lietuvoje ir „Versli Lietuva“ nėra visiškai išnaudoti instrumentai, merams trūksta svertų valdyti investicijas. Formuojant regioninę politiką, naudinga būtų viską sutelkti į vienas rankas, pvz. Ūkio ministerijoje, nes riekia išspręsti integralumo ir finansinių srautų koordinavimo klausimą“, – sakė R. Dargis.

Kalbėta apie e-valstybę, darbo išteklių registro įkūrimą, valstybių įmonių valdybos formavimą iš ekspertų, taip pat registrų optimizavimą, kuo spartesnį darbo kodekso įveiklinimą.

„Matome, kad reikia išskaidrinti ir sutvarkyti viešųjų pirkimų sistemą. Valstybė turi prižiūrėti, ar rinka veikia skaidriai, taip pat šioje srityje būtinas efektyvumas, nes tik efektyviai veikianti rinka yra ekonominis valstybės pagrindas. Verslo finansų prieinamumas taip pat šlubuoja – regionai ir smulkus verslas negauna kreditų. J.C.Junkerio planas yra vieną galimybių, kurią riekia išnaudoti“, – teigia LPK prezidentas.

Kalbėdami apie „Pramonė 4.0“ platformos sukūrimą, pramonininkai pabrėžė, kad reikalinga sukurti teisinę bazę ir padalinti atsakomybes: Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ūkio ministerijos bendradarbiavimas yra būtinas, siekiant stiprinti verslo ir mokslo sąsają, nes iki šiol mokslui skiriami pinigai yra nesiejami su verslu.

Ministro teigimu, reikalingi nustatyti reguliarūs formatai, kad ūkis augtų ir kad asocijuotos struktūros dalyvautų procesuose.


LPK teigiamai vertina tai, kad XVII-osios Vyriausybės programoje atsidūrė ir daugelis LPK teiktų pasiūlymų, tačiau papildomai į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą ir Ūkio ministerijos metinius planus siūloma įtraukti šiuos verslo aplinkos gerinimui svarbius pasiūlymus:

  1. Sukurti eksporto paskatas sektoriams, generuojantiems aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto srautus.
  2. Stiprinti tiesioginę paramą eksportui, naudojant 2014–2020 m. ES fondų investicijų lėšas, mažinti verslui tenkančią ES fondų investicijų administravimo naštą.
  1. Užtikrinti valstybinės eksporto kreditų draudimo sistemos Lietuvoje sukūrimą. Lietuvai tikslinga svarstyti du alternatyvius eksporto kreditų draudimo sistemos modelius: valstybės kapitalo įmonės modelį (kai draudimą vykdo valstybės įsteigtas komerciniais pagrindais veikiantis ūkio subjektas) ir operatoriaus modelį (kai draudimą vykdo privati draudimo įmonė, su kuria valstybė pasirašo sutartį dėl savo vardu bet valstybės sąskaita vykdomo eksporto kreditų draudimo).
  1. Tobulinti viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimą:
    1. Parengti tiekėjų kvalifikacinių kriterijų aprašus, individualizuojant pagal atskiras ūkio šakas. Tokiu būdu užkirsti kelią perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimui ir nesąžiningai tiekėjų konkurencijai, užtikrinti pirkimų skaidrumą;
    2. Parengti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų aprašus, individualizuojant pagal atskiras ūkio šakas. Tokiu būdu užkirsti kelią perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimui ir nesąžiningai tiekėjų konkurencijai, užtikrinti pirkimų skaidrumą;
  1. Užtikrinti, kad valstybės resursai nebūtų švaistomi valstybei tiesiogiai arba netiesiogiai (veikiant per savo kontroliuojamas įmones) investuojant į rinkas, kuriose veikia konkurencija. Valstybė ūkinėje veikloje turėtų dalyvauti tik tais atvejais, kai egzistuoja rinkos nepakankamumo situacija, o valstybės veikimas atitinkamoje situacijoje turi būti proporcingas, t.y. pasirenkant mažiausiai konkurenciją iškraipantį būdą;
  1. Suvienodinti veiklos sąlygas valstybei ir privatiems subjektams šiose srityse: infrastruktūros plėtros „apmokestinimas“, nekilnojamojo turto mokestis, VĮ Registrų centras paslaugų apmokėjimas.
  1. Užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp įmonių, kurioms tenka ženkliai didesnė mokestinė ir administracinė našta ir ūkinę-komercinę veiklą vykdančių fizinių asmenų su verslo liudijimais bei viešųjų įstaigų.
  1. Užtikrinti tolygesnį ekonomikos augimo skatinimą visoje šalyje, pritraukiant investicijas į regionus. Siekti ekonominės regionų plėtros politikos formavimo ir koordinavimo funkcijų perėmimo iš Vidaus reikalų ministerijos.
  1. Kurti ir plėtoti technologinius centrus, kurie teiktų verslui eksperimentinės plėtros bei inovacijų paslaugas.
  1. Sukurti paskatas motyvuojančias ūkio subjektus deklaruoti jų vykdomas investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.
  1. Užtikrinti „Pramonė 4.0“ platformos įsteigimą. Platforma visapusiškai atitiktų Europos Komisijos rekomendacijas pramonės skaitmeninimo ir technologinio pertvarkymo srityse, užtikrintų savalaikį ir efektyvų Lietuvos dalyvavimą ketvirtosios pramonės revoliucijos procesuose ir taptų pagrindine pramonės, mokslo, švietimo, socialinės aplinkos ir valdžios atstovų dialogo vieta.
  1. Sukurti ir išplėtoti 2-3 pramonės technologinius centrus, kurie teiktų verslui eksperimentinės plėtros bei inovacijų (produktų prototipavimo ir technologijų vystymo) paslaugas. Bendras tokių centrų tikslas būtų remti Lietuvos ir Baltijos šalių pramonės (ypač MVĮ) perėjimą prie aukštos kvalifikacijos ir aukštųjų technologijų reikalaujančios gamybos, didinant įmonių našumą ir konkurencingumą pasaulyje.
  1. Didinti įmonių kreditavimo prieinamumą bei alternatyvas, plečiant mažoms ir vidutinėms įmonėms prieinamas motyvacines, valstybės garantijų, palūkanų dalinio kompensavimo, rizikos pasidalijimo ir kitas priemones.
  1. Sukurti Darbo išteklių registrą – duomenų bazę, kuri būtų integruota su kitomis šalies duomenų bazėmis bei skirta duomenų apie šalies darbo išteklius registravimui ir paieškai. Esant tokiam registrui, būtų galima ne tik paprasčiau analizuoti darbo jėgos situaciją, bet ir teisingiau parengti mokymo programas, efektyviau spręsti nedarbo ir užimtumo klausimus, realistiškiau planuoti didelio masto programų, tokių kaip daugiabučių renovacija, įgyvendinimą.
  1. Tinkamai sureguliuoti nakvynės paslaugų teikimą, numatant privalomą veiklos registraciją bei atitinkamą reglamentavimą.
  1. Sudaryti sąlygas vystyti konferencinį turizmą, siekiant sumažinti sezoniškumo įtaką turizmo sektoriuje.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK