LPK nariai ruošiasi mokesčių reformai: konsultaciniame posėdyje aptarti aktualiausi pokyčiai
Gruodžio 4 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė konsultacinį posėdį pasiruošimo mokesčių reformos įgyvendinimui tema. Posėdyje dalyvavę Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“ atstovai apžvelgė poįstatyminių teisės aktų paruošimo darbus, esamą situaciją, kylančius iššūkius ir aktualijas.
Patikslino, kaip planuojama taikyti „konsultantų direktyvą“
Mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė, apžvelgusi pagrindines mokesčių naujoves, pirmiausiai pastebėjo, kad mokesčių prievolių pasikeitimams įtaką turi ne tik mokesčių įstatymų pakeitimai, bet ir komentarų pasikeitimai, tarptautiniai aktai, Europos Sąjungos (ES) direktyvos.
R. Bilkštytė atkreipė dėmesį į Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, įgyvendinančias ES direktyvos nuostatas, kuriomis mokesčių konsultantai, apskaitininkai, bankai ir teisininkai turės pareigą pateikti informaciją VMI apie klientams parduotas tarptautines mokestines schemas.
„ES narės šią direktyvą turi teisę įgyvendinti labai plačiai. Taip vadinama „konsultantų direktyva“ yra svarbi ne tik konsultantams, bet visiems ūkio subjektams. Ateinančiais metais turės būti praneštos visos schemos, taikomos nuo 2018 m., o apie tai turės pranešti tie, kas jas sugalvojo. Jeigu tai, pavyzdžiui, advokatai arba įmonės samdomi teisininkai – tokiu atveju informuoti turės pati įmonė“, – teigė R. Bilkštytė.
LPK nariams iškilo klausimų, kas yra „schema“, o kas tik patarimas ar informacija apie mokesčių teisės aktų turinį ir taikymo praktiką. Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė pakomentavo, kad bus remiamasi tarptautine praktika ir Direktyvos priede nurodytais kriterijais, taip pat pakvietė teikti pastabas Mokesčių administravimo įstatymo projektui.
„Atsiskleidimo direktyva įsigalioja 2020 m. ES ją priėmė remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis, ji nukreipta prieš mokesčių konsultantų kuriamas specialias schemas, kuriomis klientai galėtų pasinaudoti konkrečios šalies mokestinės sistemos neatitikimais. Įstatymo projektas šiuo metu yra pateiktas derinimui“, – sakė D. Brasiūnaitė.
Nuramino dėl „pamirštų“ mokesčių deklaravimo: „tai ne spąstai“
Kitas posėdyje išsamiai nagrinėtas klausimas – nuo 2019 m. sausio 1 iki 2019 m. liepos 1 d. numatyta galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti ir susimokėti „pamirštus“ mokesčius, išdėstant juos iki 2 m.
LPK nariai turėjo galimybę pasitikslinti, kas yra „pamiršti“ mokesčiai, koks šios nuostatos santykis su Baudžiamuoju Kodeksu (220 str. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas; 221 str. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas), ar minėtas pakeitimas nėra galimybė tik taisyti pajamų ir išlaidų kvalifikavimą, „re-interpretuoti“ pajamas ir sąnaudas.
Finansų viceministrė patikino, kad Baudžiamojo Kodekso nuostatos nebus taikomos, kadangi deklaruoti mokesčius bus galima tikslinant įprastą deklaraciją. Tai reiškia, kad tikslinamoje deklaracijoje neatsispindės specifiškai „pamirštų“ mokesčių deklaravimas, nereikės pateikti ir jokios atskiros deklaracijos. Taigi priežiūros institucijos neturės galimybės identifikuoti, kokios pajamos buvo deklaruotos ir ar tai buvo „pamiršti“ mokesčiai. Taip pat VMI informavo, kad 2019 m. sausio pradžioje VMI išleis paaiškinimus, kuriuose atsispindės minėta tvarka.
„Didžioji dauguma priemonių kovai su šešėliu yra nukreiptos į savanorišką skatinimą mokesčių mokėtojams. Šis pasiūlymas – galimybė susimokėti pamirštus mokesčius – sukėlė daug klausimų verslui. Tai galimybė pradėti nuo švaraus lapo. Ja pasinaudoti gali visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Noriu nuraminti, tuos, kurie galvoja kad tai spąstai“, – tikino Finansų viceministrė.
Paaiškino mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino taikymą
Konsultaciniame posėdyje LPK nariai pastebėjo, kad mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis trumpinama iki 3 metų. Tačiau 5 metų senaties terminas ir toliau taikomas perskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį (išskyrus individualią veiklą), taip pat – nepatikimiems mokėtojams; kai gauta informacija apie bankų sąskaitas iš užsienio; sandorių kainodaros (susitarimų procedūros metu – už 10 metų), patentų lengvatos, investicinio projekto atvejais; beviltiškų skolų atvejais; tyčinio bankroto atveju; PVM atskaitos atvejais (NT atveju – už 10 metų).
Kilo klausimas, kodėl taikoma tiek daug išimčių, t. y. 3 m. senaties terminas taikomas ne visais atvejais. Finansų viceministrė paaiškino, kad mokesčių mokėtojų naudai senaties terminas pratęsiamas, suteikiant galimybę pasinaudoti investicinio projekto lengvata, tarptautiniais susitarimais dėl dvigubo apmokestinimo ir kitais mokesčių mokėtojui aktualiais atvejais.
Mokesčių ekspertės Rūtos Bilkštytės pristatymas.
VMI atstovės Alinos Gaudutytės pristatymas.
