Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Finansų ministeriją ragindama negriauti valdžios ir socialinių partnerių dialogo – gerbti susitarimus ir laikytis įsipareigojimų. Apibendrindama komentarus naujausioms mokestinėms iniciatyvoms LPK perspėja, kad su socialiniais partneriais nederinti siūlymai sulaužo pažadą, kad priėmus mokesčių reformą, naujų mokestinių pakeitimų šioje kadencijoje nebus, mažina pasitikėjimą valstybe ir blogina investicinę aplinką.

LPK kreipimesi įvardytos ir argumentuotos esminės pastabos įstatymų pataisoms dėl pajamų, žemės, nekilnojamojo turto (NT) mokesčių, akcizų degalams, alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams. Pabrėžiama, kad siekiant priimti subalansuotus sprendimus, nauji mokestiniai pasiūlymai visų pirma privalo būti nagrinėjami LR Trišalėje taryboje.

Griaunamas pasitikėjimas kenkia verslo aplinkai

Verslo bendruomenė atkreipia dėmesį, kad dar pernai buvo priimtas Finansų ministerijos inicijuotas akcizų įstatymo pakeitimas, trumpam tapęs geros mokesčių teisėkūros pavyzdžiu ir įžiebęs viltį, kad mokesčių mokėtojai Lietuvoje gali turėti ilgesnio laikotarpio mokesčių stabilumą.

Dabartinė iniciatyvos dėl akcizų yra blogiausias mokesčių teisėkūros pavyzdys – precedentas, nubloškiantis daug metų kuriamą pasitikėjimo įstatymais principą. Tai žaloja verslui palankią ir prognozuojamą reguliacinę bei mokestinę aplinką kuriančios ir užtikrinančios valstybės įvaizdį. Toks Finansų ministerijos siūlymas turės neigiamą įtaką visai verslo ir investicinei aplinkai, jo plėtrai, nes iš esmės bus pavyzdys, kad bet kurioje verslo srityje veikiantis mokesčių mokėtojas yra negerbiamas ir negali pasitikėti valstybe ir priimtais įstatymais.

Tai nereiškia, kad priimti mokesčių įstatymai negali būti keičiami. Tačiau kiekvienas pakeitimas turi būti daromas iš esmės įvertinant jo poveikį, suteikiant pakankamai laiko konsultacijoms ir diskusijoms su visuomene bei socialiniais partneriais ir pakeitimus priimti tik pasirengus, o ne skubos tvarka. Teisės aktai turi būti keičiami, pagrindžiant tai aiškiais ir suprantamais argumentais, o ne siekiant momentinių tikslų, kaip kad biudžeto papildymas. Galiausiai – ginti ir gerbti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių mokesčių įstatymuose principus yra Valstybės reikalas.

Krypstama nuo plano ir skurdinama darbo rinka

LPK ragina palikti ir šiuo metu galiojančią apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu tvarką. Verslo bendruomenė  ne kartą yra išsakiusi poziciją ir toliau nuosekliai jos laikosi, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), kiek įmanoma greičiau, turi būti sulygintas su minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, siekiant, kad pajamų mokesčiu iš viso nebūtų apmokestinami gyventojai, gaunantys minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį.

Tokiu būdu būtų skatinama gauti daugiau oficialių pajamų, taip pat grįžti į darbo rinką, užuot gyvenus iš pašalpų, būtų stiprinama vidurinioji klasė, kuri sveikoje ekonomikoje turėtų sudaryti didžiąją dalį gyventojų. LPK primena – LR Trišalėje taryboje, vykus deryboms dėl MMA didinimo, buvo sutarta laikytis plano nuosekliai didinti NPD iki MMA lygio, kad gyventojų pajamos didėtų ne vien darbdavių sąskaita. Ir dar – ilgalaikis NPD didinimas buvo numatytas kaip kompleksinė 2019 m. mokesčių reformos priemonė.

Poveikis ekonomikai: neefektyvu ar net žalinga

Kritiškai LPK vertina iniciatyvą, kuria numatoma didinti komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų koeficientą krovininio kelių transporto tolimųjų reisų vairuotojams. Šio koeficiento didinimas krovininio kelių transporto tolimųjų reisų vairuotojams yra vienas didžiausių iššūkių sektoriaus konkurencingumui šalies viduje. Vertinant biudžeto pajamų įplaukas, susijusias su koeficiento didinimu, būtina atsižvelgti į „Mobilumo paketo“ grėsmes Lietuvos kelių transporto sektoriui.

 LPK vertinimu, neefektyvi ir naujai siūloma NT mokesčio struktūra. 100 tūkst. eurų riba, nuo kurios planuojama apmokestinti gyventojų būstą, yra labai arti ekonominės klasės būsto ribos, todėl sprendžiant būsto prieinamumo problemas viena ranka, kita nereikėtų jo atitolinti jaunoms šeimoms ir žmonėms, įsigyjantiems savo pirmuosius namus.

Kad mokestis veiktų maksimaliai efektyviai, jis turėtų būti visuotinis, taikomas visiems, kas naudojasi aplinkos infrastruktūra, taip pat ir valstybės institucijoms – taip būtų skatinama atsisakyti perteklinio turto.

Naujai siūlomas NT mokestis būtų surenkamas į valstybės, o ne savivaldybių biudžetą. Pagal įprastą nusistovėjusią pasaulio šalių praktiką, NT mokestis yra vietos valdžios, savivaldybių savarankiškai administruojamas mokestis ir turėtų pildyti miestų, ne valstybės iždą. Visuotinis NT mokestis efektyvus ir neskausmingas tik tada, kai yra nedidelis, taikomas plačiai ir yra aiškūs jo panaudojimo tikslai. Aštuoni milijonai eurų, kuriuos planuojama surinkti, atskaičiavus mokesčio administravimo kaštus, ištirps bendrame biudžete be ryškių pėdsakų. LPK vertinimu, efektyviai valdant valstybės nekilnojamąjį turtą ir skatinant investicijas į miestų teritorijų atgaivinimą, gaunama valstybės biudžeto grąža būtų ženkliai didesnė.

Pražiūrimi” alternatyvūs finansavimo šaltiniai

Siekiant subalansuoto biudžeto, raginama galvoti ne tik apie pajamų surinkimą mokesčių pavidalu, bet ir peržiūrėti valstybės išlaidas, įvertinant alternatyvius finansavimo šaltinius. LPK kreipimesi atkreipiamas dėmesys į neefektyviai valstybės valdomą turtą, kurį apmokestinus įstaigos, valstybės valdomos įmonės turėtų finansinę paskatą iš naujo įvertinti, kiek ploto joms realiai reikia.

Papildomai reikėtų įsivertinti ir išnaudoti rezervą šlubuojančioje viešųjų pirkimų sistemoje, atsisakyti naujai suplanuotų ministerijoms pavaldžių įstaigų steigimo, perteklinių informacinių sistemų diegimo ir kt.

Paminėtina, kad dėl ydingų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų ir nekokybiško viešojo administravimo šiuo metu yra sustabdyta viešo pirkimo konkursų infrastruktūros ir statinių statybos projektų daugiau negu pusės milijardų eurų sumai. Tai ne tik nesutvarkyta infrastruktūra, bet ir negautos valstybės pajamos.

Mokesčių mokėtojų nepasitenkinimą kelia ne tik tai, kad didinami mokesčiai, bet ir tai, kaip neefektyviai naudojami jų sumokėti pinigai. LPK dalyvavo komisijoje dėl struktūrinės valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir tenka konstatuoti – dauguma siūlymų liko tik komisijos protokole. Valstybės valdomų institucijų ir įmonių ne tik nesumažėjo, bet ir padaugėjo, o vietoje to, kad dalis funkcijų būtų atiduota savireguliacijai (atestavimai, sertifikavimai ir pan.), toliau kuriamos struktūros ir papildomi etatai.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK