Lapkričio pabaigoje Lietuvos Respublikos Seime įvyko plenarinė diskusija dėl Europos ateities. Tai renginys, kuris savotiškai finalizavo Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, pusantrų metų vykusias diskusijas.  

Pagrindinius pranešimus plenarinėje Seimo diskusijoje skaitė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Europos Sąjungos (ES) komisarė Vera Jurova, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK)  narys Gintaras Morkis. Taip pat diskusijoje dalyvavo Seimo nariai A. Kubilius, E. Gentvilas, E. Vareikis, R. Budbergytėir kt.

Pagrindą diskusijoms davė 2017 metų pradžioje paskelbta Europos Komisijos Baltoji knyga dėl Europos ateities Šis dokumentas bei lydimieji dokumentai atsirado Europą užklupus problemoms, kurias sukėlė tiek išorinės, tiek ir vidinės priežastys. Problemos tapo egzistencinėmis bei privertė ES institucijas ieškoti išeičių, ką daryti toliau.

Plačios diskusijos vyko ne tik valdžios institucijose, bet ir socialinių partnerių bei nevyriausybinėse organizacijose. LPK taip pat surengė tokią  diskusiją, kurios išvadas  Kauno istorinėje prezidentūroje įvykusioje konferencijoje pristatė LPK viceprezidentas Arūnas Laurinaitis. Konferenciją organizavo EESRK ir jo nariai iš Lietuvos, dalyvaujant visuomenei, pasitelkus akademinę bendruomenę, pedagogus, studentus bei politikus.

Europos Komisija pateikė 5 ateities scenarijus, kaip būtų galima artimiausiu laikotarpiu toliau tvarkytis ES. Pirmasis: esamos darbotvarkės tąsa; antrasis: tik bendroji rinka; trečiasis: kas norės nuveiks daugiau (dviejų greičių Europa); ketvirtasis: nuveikti mažiau, bet efektyviau (turima galvoje mažiau, bet efektyviau ES mastu); penktasis: nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis.

Konferencija Kaune, kitos diskusijos bei gyventojų apklausos parodė didelį lietuvių pasitikėjimą ES. Tačiau skirtingos socialinės grupės bei organizacijos dėl prioritetinių temų, kurioms turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio ateityje statant Europos namus, turi skirtingas nuomones. Štai LPK teigia, jog reikia daugiau ir geriau funkcionuojančios ES vidaus rinkos, mažiau protekcionizmo, daugiau tvarkos, bet mažiau biurokratijos. LPK diskusijos dalyviai būtų labiau linkę pritarti ketvirtam ES ateities scenarijui, t.y. „nuveikti mažiau, bet efektyviau“ bei teigė, jog penki Europos Komisijos scenarijai toli gražu nereiškia, kad būtent tik iš jų kažkurį vieną reikėtų rinktis, brėžiant ES ateities gaires. Tai, ką matysime ateityje, tikriausiai bus visų penkių ir daugiau scenarijų mišinys su daugybe niuansų. Svarbu tai, kad sugebėtume suartikuliuoti tokią ES ateitį, kuri būtų priimtina maksimaliai visoms šalims ir socialinėms grupėms.

Tačiau fundamentaliais ES ateities klausimais ir esminiais nacionalinių interesų klausimais, Lietuvos visuomenė sutaria. Diskusijos dėl Europos ateities parodė, jog lietuviai nori, kad ES šalys glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje sprendžiant ekonominius, finansinius, energetinius, o taip pat ir bendrus gynybos, saugumo, vidaus ir išorės politikos uždavinius, lygiagrečiai įgyvendintų daugiau socialinės ir švietimo politikos.

Dauguma socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės diskusijose dalyvavusių dalyvių penktąjį baltosios knygos scenarijų įvardijo kaip Lietuvai priimtiniausią. Jame deklaruojama:„nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis“.

Remiantis  diskusijų visose ES šalyse rezultatais, EESRK parengė bendrą rezoliuciją, bei išsamų dokumentą, kuris pasitarnaus ES institucijoms priimant sprendimus dėl ES ateities. Trys ES institucijos sutarė, kad finalizuos tą darbą, kuris buvo dirbamas visą šį laiką 2019 metų gegužės 9 d. Sibiu mieste, Rumunijoje, ES Vadovų taryboje.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

13 Dec

Lietuvos pramoninink...

  • Lietuvos pramonininkų konfederacijos Kalėdų renginys ir Metų gaminio apdovanojimai

FACEBOOK