Lietuvos verslininkai ir visuomenininkai – prieš pokyčius aukštųjų mokyklų valdyme
Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su kitomis Lietuvos verslo, darbdavių, švietimo ir studentų organizacijomis dar balandžio mėnesį kreipėsi į Seimo narius, reikšdami paramą dabar galiojančiam aukštųjų mokyklų tarybų funkcijų bei formavimo principų reglamentavimui. Šiandien Seime bus svarstomas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatyti minėtų principų pakeitimai.
Dalyvaujant ir stebint Mokslo ir studijų įstatymo projekto rengimo ir svarstymo procesą, pastebėta, kad įvairios interesų grupės teikia siūlymus dėl aukštųjų mokyklų, daugiausia – universitetų, valdymo modelių pertvarkos.
Kreipimąsi Seimo nariams pasirašiusių organizacijų vadovai pastebi, jog didelė dalis šių siūlymų iš esmės griauna dabartinį modernų, pažangių užsienio valstybių aukštojo mokslo valdymo praktika paremtą modelį, todėl griežtai pasisako prieš esminius pokyčius aukštųjų mokyklų valdyme.
„Naujos valdymo sistemos veiksnumui reikia ne tik teisinių, bet ir kultūrinių pokyčių, todėl ji negali pradėti veikti nepriekaištingai iš karto, esamas problemas reikia vertinti individualiai bei ieškoti būtent tai situacijai reikalingų sprendimo būdų, nes jau dabar Lietuvoje galima rasti puikių aukštųjų mokyklų pavyzdžių, kurių kokybinei plėtrai reikiamas prielaidas sukūrė būtent aukštųjų mokyklų tarybos“, – pažymima Seimo nariams adresuotame dokumente.
Naujos valdymo sistemos veiksnumui reikia ne tik teisinių, bet ir kultūrinių pokyčių, todėl ji negali pradėti veikti nepriekaištingai iš karto, esamas problemas reikia vertinti individualiai bei ieškoti būtent tai situacijai reikalingų sprendimo būdų, nes jau dabar Lietuvoje galima rasti puikių aukštųjų mokyklų pavyzdžių, kurių kokybinei plėtrai reikiamas prielaidas sukūrė būtent aukštųjų mokyklų tarybos.
Iki 2009 m. Lietuvoje veikė sistema, kai Senatas buvo aukščiausias valdymo organas, sprendžiantis tiek akademinius, tiek strateginius klausimus, o Taryba realiai nefunkcionavo. Dabar galiojantis kompetencijų atskyrimas tarp šių dviejų organų bei išorinių narių įtraukimas į aukštųjų mokyklų valdymo organus buvo teigiamas žingsnis, paskatinęs aukštąsias mokyklas tobulėti. Senato (kolegijų atveju – akademinių tarybų), kuris yra visiškai atsakingas už akademinius reikalus, svarba aukštųjų mokyklų valdyme nėra kvestionuojama.
Lietuvoje iki 2009 m. galiojęs modelis, kai rektoriai buvo renkami tik iš akademinės bendruomenės narių sudarytuose organuose, nesudarė prielaidų atsirasti rimtoms ir reikalingoms reformoms. Įtraukus į aukštųjų mokyklų tarybas išorinius narius ir delegavus rektoriaus rinkimų funkciją, šiam organui buvo sustiprinta ir aukštosios mokyklos vadovo institucija.
Seimo nariams adresuotą dokumentą pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Osvaldas Čiukčys, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius Gintaras Vilda, asociacijos „INFOBALT“ vykdantysis direktorius Paulius Vertelka, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Arminas Varanauskas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė Milena Medineckienė, Lietuvos Kolegijų direktorių konferencijos prezidentas prof. dr. Viktoras Senčila, Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius Petras Balkevičius, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. dr. Alfonsas Daniūnas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Andrius Uždanavičius.
