Lietuvos verslas: bendros ES vidaus rinkos principai ne visada veikia
Vieninga ES vidaus rinka, aplinkosaugos reikalavimai ir pramonės skaitmeninimas – temos, kurias birželio 16 d. Lietuvos verslo atstovai aptarė su Elžbieta Bienkovska, už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir mažas bei vidutines įmones atsakinga Europos Komisijos (EK) nare.
„Europos Sąjunga ir Lietuva sparčiai atsigauna po pasaulinės ekonomikos krizės, tačiau padėtis tebėra nestabili. Norint stiprinti Europos įmonių konkurencingumą, reikalingos papildomos Komisijos pastangos užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Kitu atveju EK užsibrėžtas tikslas, kad iki 2020 metų pramonė kurtų ne mažiau kaip 20 proc. ES bendro vidaus produkto, nebus įgyvendintas ir ES lyderystė pasaulyje ženkliai smuks. Dinamiškesni, agresyvesni ir talentingesni regionai aplenks mus pasaulinėse rinkose“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
Europos Sąjunga ir Lietuva sparčiai atsigauna po pasaulinės ekonomikos krizės, tačiau padėtis tebėra nestabili. Norint stiprinti Europos įmonių konkurencingumą, reikalingos papildomos Komisijos pastangos užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.
Pasak jo, Lietuvos pramonė vis dar susiduria su daug iššūkių: struktūrinės reformos, ypač darbo rinkos ir švietimo srityse, yra vykdomos per lėtai, o energijos kainos pramonei nėra konkurencingos, lyginant su kainų vidurkiu regione.
„Administracinė našta verslui taip pat tebėra per didelė. Sakyčiau, kad tai – silpniausia ir pažeidžiamiausia Lietuvos verslo vieta. Deja, vis dažniau įsitikiname, kad Lietuvoje įstatymai priimami neįvertinus galimų pasekmių“, – kalbėjo LPK prezidentas.
Komisarė pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia Europos užduotis – sukurti darniai veikiančią vieningą rinką, nes tai ne tik palengvintų ekonominius santykius tarp šalių, bet ir sukurtų 300 mlrd. eurų pridėtinę vertę Bendrijai. Tam pasiekti aktyviai pasitelkiamos inovacijos, Europos Komisija skatina įgyvendinti pramonės skaimeninimo strategiją ES mastu bei šalyse narėse.
R.Dargis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojantys ES vidaus rinkos esminiai principai ne visuomet veikia, ypač kelių transporto, darbuotojų komandiravimo bei viešųjų pirkimų srityse.
„Tokiai mažai ir atvirai ekonomikai kaip Lietuva, bendroji rinka yra ypač svarbus ir skaudus klausimas. Būkime atviri – bendroji prekių ir paslaugų rinka vis dar netapo tikrove. Realybė tokia, kad valstybės narės naudojasi kiekviena galimybe apsaugoti nacionalines rinkas ar sektorius“, – sakė R.Dargis.
Tokiai mažai ir atvirai ekonomikai kaip Lietuva, bendroji rinka yra ypač svarbus ir skaudus klausimas. Būkime atviri – bendroji prekių ir paslaugų rinka vis dar netapo tikrove. Realybė tokia, kad valstybės narės naudojasi kiekviena galimybe apsaugoti nacionalines rinkas ar sektorius.
Susitikime pažymėta, kad įmonės vis dar privalo atlikti papildomus bandymus, rengti sertifikavimo, pakavimo reikalavimų, ženklinimo dokumentus, net jei tai jau buvo padaryta vidaus rinkoje. Siekiant sukurti tinkamą verslo aplinką, būtina pašalinti kliūtis bendrojoje rinkoje – Komisija privalo visiškai netoleruoti ir pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš šalis, kurių iniciatyvos gali pakenkti ES konkurencingumui.
Susitikime dalyvavę chemijos pramonės atstovai pažymėjo, kad ES keliami klimato kaitos reikalavimai ir apribojimai yra didelė našta chemijos pramonei. Siūloma, kad Europa finansiškai prisidėtų prie energijos pramonės modernizavimo.
