Lietuvos regionai vis dažniau susiduria su ekonomikos lėtėjimu, kvalifikuotų  darbo rankų trūkumu ir verslo plėtros problemomis, todėl ten veikiančioms įmonėms reikšmingą pagalbą gali suteikti papildomos investicijos ir gilesnės žinios apie globalėjančią rinką bei pramonę keičiančias technologijas.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje šiandien, rugsėjo 6 d., Marijampolėje pradėjo renginių Lietuvos regionuose ciklą, kurio metu pristatytos pasaulinės ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijos ir su tuo susijusios galimybės, taip pat nauji investicijų šaltiniai ir platformos, galintys pritraukti investuotojus, padėti parengti investicinius projektus. Tokie seminarai taip pat vyks ir Panevėžyje, Kaune, Mažeikiuose bei Klaipėdoje.

„Daugėja statistikos, rodančios, kaip sparčiai vis daugiau įrenginių yra sujungiami tarpusavyje, o tai leidžia dalyje sektorių atsisakyti žmogaus kaip darbo jėgos. Galbūt tai ir baugina, tačiau daug kas priklauso nuo požiūrio taško. Nekvalifikuotų darbuotojų ateitis išties atrodo niūri, bet įmonėms, kurios negailės investicijų, šios tendencijos žada neregėtas produktyvumo ir pelno aukštumas. O įvairių sričių specialistai, ypač turintys techninių, skaitmeninių ir inžinerinių gebėjimų, dar ilgai bus reikalingi“, – sako LPK prezidentas Robertas Dargis.

Nekvalifikuotų darbuotojų ateitis išties atrodo niūri, bet įmonėms, kurios negailės investicijų, šios tendencijos žada neregėtas produktyvumo ir pelno aukštumas.

Kaip pastebėjo R.Dargis, įmonėms būtina investuoti ne tik į technologijas, bet ir į darbuotojus – jų žinių gilinimą, kūrybingumo ir papildomų kompetencijų ugdymą. Tik investuodamos į tai įmonės tiek dideliuose, tiek mažesniuose miestuose galės susidoroti su ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiais.

Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidiumo narys teigia, kad skaitmeninės technologijos iki 2025 metų pakeis gamybos sektorių neatpažįstamai, todėl jau dabar turime galvoti apie įmonių našumo ir konkurencingumo didinimo galimybes, naujausius  IT, robotizacijos ir automatizacijos sprendimus gamybos našumui ir efektyvumui padidinti.

Advokato Mariaus Grajausko nuomone, ketvirtoji pramonės revoliucija atneš daug teigiamų rezultatų tiek įvairiuose įmonių gamybos procesuose, tiek vartotojų kasdieniame gyvenime, tačiau tai kels ir nemažai iššūkių: „Įstatymų leidėjai turi rasti tinkamą pusiausvyrą tarp naujojo teisinio reguliavimo, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas IT saugumas, įskaitant ir duomenų apsaugą, ir galimybių įmonėms nebijoti naudotis ketvirtosios pramonės revoliucijos siūlomomis naujovėmis“.

Net ir įsitikinus ketvirtosios pramonės revoliucijos nešama nauda, Lietuvos regionų verslininkai vis dar nedrąsiai investuoja į gamybą keičiančias technologijas, o nauji investicijų šaltiniai ir platformos, galinčios pritraukti investuotojus ar padėti parengti investicinius projektus, Lietuvoje kol kas naudojamos vangiai.

„Europos Komisijai svarbi kiekvienos šalies ekonominė gerovė, o jai užtikrinti būtinos investicijos. Todėl papildomai prie Lietuvai įprastesnių struktūrinių fondų Europos Komisija inicijavo Europos strateginių investicijų fondą, kuris jau pritraukė virš 100 mlrd. eurų naujų investicijų visoje Europoje. Lietuvos geografija diktuoja, kad regionai bei investicijos juose yra ypač svarbios visos Lietuvos gerovei“, – kalba Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovas Marius Vaščega.

Europos Komisijai svarbi kiekvienos šalies ekonominė gerovė, o jai užtikrinti būtinos investicijos. Lietuvos geografija diktuoja, kad regionai bei investicijos juose yra ypač svarbios visos Lietuvos gerovei.

Strateginių investicijų fonde numatytas finansavimas projektams, kurių finansavimas rinkos sąlygomis būtų neįmanomas ar labai apsunkintas, numatytos galimybės derinti Strateginių investicijų fondo ir Lietuvai įprastesnių struktūrinių fondų finansavimą. Iš Europos strateginių investicijų fondo jau buvo patvirtintas finansavimas ir Lietuvos įmonėms.

Savo pagalbą regionuose jau veikiantiems verslams siūlo ir INVEGA, kuri aktyviai prisideda prie verslumo skatinimo ir jo aplinkos gerinimo tiek su naujomis, atnaujintomis, tiek ir su verslui jau žinomomis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip garantijos, lengvatinės paskolos, negrąžinamosios subsidijos ir investicijos į įmonių rizikos kapitalą.

Pasak INVEGA Verslo finansavimo vertinimo skyriaus vedėjos Aušros Černienės, Lietuvos verslininkai per INVEGĄ gali kreiptis dėl konsultacijų ir paramos savo investicinių projektų įgyvendinimui gavimo iš Europos Investicijų banko bei Europos Investicijų Konsultavimo centro, kiek tai susiję su Europos Komisijos parengto Investicijų plano vykdymo tikslais ir numatytomis galimybėmis.

Kaip pastebi renginyje dalyvavę ir privačiam verslui Lietuvoje bankų teikiamas galimybes pristatę Europos investicijų banko ir „Swedbank“ atstovai, Lietuvos viešasis sektorius ir verslas jau dabar vėluoja, todėl turi stipriai pasitempti, jeigu nori suspėti su pasaulyje sparčiai vykstančiais pokyčiais.

Pranešėjų skaidrės

ARTIMIAUSI RENGINIAI

Informacijos rasti nepavyko.

FACEBOOK