Lietuvos metų eksportuotojai įsitvirtino Skandinavijoje ir Azijoje
Nors 2013 m. Lietuvos eksportas augo lėčiau nei paskutinius keletą metų, kai kurioms įmonėms tai ypač sėkmingi metai. Lietuviško alaus jau galima paskanauti Pietų Korėjoje, futbolo šalyje Brazilijoje ir dar 26-iose valstybėse. Lietuviškos trąšos parduodamos net keturiuose žemynuose. 2013 m. jūrų krovinių įmonė Klaipėdoje atidarė visos šalies eksporto sistemai svarbų objektą – Universalų žemės ūkio produktų terminalą.
Šiemet savo 25-erių metų jubiliejų švenčianti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) birželio 19 d. įvertino šiuos bei daugelį kitų pasiekimų užsienio prekyboje ir septyniolikai Lietuvos įmonių įteikė „Metų eksportuotojo“ apdovanojimą.
„2013 m. Lietuvos eksporto struktūroje išryškėjo trys lyderiai. Tai – maisto, medienos ir baldų bei tekstilės gaminių sektoriai. Stiprius rezultatus parodė logistikos sektorius. Ženkliai didėjo iš lietuviškų grūdų pagamintų produktų eksportas į Skandinaviją ir Vakarų Europą. Unikalių vaistų gamintojams 2013 m. atsivėrė dvi milžiniškos rinkos – JAV ir Japonijos“, – naujausius sėkmės pavyzdžius vardijo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Iškilmingo LPK 25-mečio minėjimo metu taip pat įteikti „Vytauto Andriaus Graičiūno“ apdovanojimai ir LPK „Garbės aukso ženklas“. „V. A. Graičiūno“ apdovanojimas buvo įteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriui Vydui Dolinskui už indėlį atkuriant valstybinės reikšmės muziejų bei tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimą ir bendrovės „Mantinga“ valdybos pirmininkui Klemencui Agentui už paramą Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai ir pilietiškumo skatinimo iniciatyvas.
„Garbės aukso ženklas“, kuriuo LPK įvertina darbą, vystant LPK veiklą bei skatinant Lietuvos verslo ugdymą, įteiktas Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui už sėkmingą bendradarbiavimą su LPK Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu ir pasiekimus ginant Lietuvos pramonės ir verslo interesus tarptautiniame lygmenyje.
Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos už nuopelnus LPK veiklai ir indėlį į regionų plėtrą įteiktos LPK garbės viceprezidentui Mykolui Aleliūnui, įmonių „Daivida“, „Baldai Jums“, „PakMarkas“ ir koncerno „Klasmann Deilmann GmbH“ vadovams.
Ceremonijoje ne tik įteikti apdovanojimai. Jubiliejaus proga LPK sveikino svečiai iš Lietuvos ir užsienio: Europos Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto prezidentas Henri Malose, Tarptautinio pramonininkų ir verslininkų kongreso (TPVK) prezidentas Viktoras Gluchich, buvę LPK prezidentai Rimvydas Jasinavičius bei Algimantas Matulevičius ir kt.
Europos pramonininkų konfederacijos BUSINESSEUROPE direktorė Thérèse de Liedekerke pastebėjo, jog LPK nuo pat savo įstojimo į Europos pramonininkų konfederaciją prieš 19 metų buvo labai aktyvi ir įtakinga narė. Latvijos darbdavių konfederacijos prezidentas Vitalijs Gavrilovs ragino nepamiršti Baltijos šalių pramonininkų bendradarbiavimo svarbos. Tuo tarpu Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos prezidentas Anatolij Kinakh perdavė LPK naujojo Ukrainos prezidento Petro Porošenko sveikinimą ir pabrėžė taikos, laisvės bei gerovės Europoje siekį, kuris vienija Lietuvos ir Ukrainos pramonę.
„Lietuvos metų eksportuotojas 2013“ laureatai:
Nominacijos laureatais didelių įmonių grupėje tapo: UAB „Vilnika“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Staticus“, UAB „Švyturys-Utenos alus“, Įmonių grupė „KG Group“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, AB „Lifosa“, UAB „Aurika“, A.R. Baumilų TŪB „Klasikinė tekstilė“, UAB „Vičiūnų grupė“, UAB „Norvelita“.
Vidutinių įmonių grupėje: UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“, UAB „Elmoris“, UAB „Sicor Biotech“, UAB „Pack Klaipėda“, UAB „Terekas“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Nominacija „Lietuvos metų eksportuotojas“ yra vienas iš seniausių LPK teikiamų apdovanojimų. Šiemet apdovanojimas teiktas 13-ąjį kartą. Į nominaciją galėjo pretenduoti visos Lietuvos įmonės, gaminančios lietuviškos kilmės produkciją bei ją eksportuojančios ar teikiančios eksporto paslaugas.
Bendrovės buvo vertinamos pagal bendrą eksporto apimtį ir dydį, palyginti su visa produkcijos ir paslaugų apimtimi bei eksporto augimu. Rodikliai lyginami su praėjusių finansinių metų rodikliais. Taip pat buvo vertinami papildomi kriterijai – darbo našumas, investicijos, tarptautinių vadybos ir kokybės standartų diegimas ir taikymas.
