Dar neseniai Lietuvą spirginę šalčiai ekstremaliai išbandė ne tik šildymo sistemų galimybes, patuštino gyventojų pinigines, bet ir galėjo stumtelėti dvejojančius individualių namų savininkus pagaliau išsirinkti tinkamiausią Lietuvos sąlygoms šildymo būdą.

Ruošiamoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje juodu ant balto parašyta, kad iki 2050 metų šiluma būstams šildyti būtų gaminama tik iš atsinaujinančių išteklių, todėl neverta svarstyti variantų su dujomis ar anglimi kūrenamais katilais, mat visais šiais atvejais turime reikalų su atvežtiniu kuru, o juk žaliavų, iš kurio galima gaminti šilumą, pakankamai turime ir vietoje.

Lietuvą ką tik drebinę šalčiai nerimastingai dirsčioti į savo piniginę privertė ir individualių namų savininkus, kurie šildymui naudoja, pavyzdžiui, „oras-vanduo“ šilumos siurblius, mat paspaudus didesniam šalčiui šie siurbliai praranda efektyvumą, tuomet jiems padėti turi elektriniai šildytuvai. O šiems reikia daug ir brangios elektros energijos. Beje, ir normaliam tokios sistemos darbui būtina elektros energija, kurios net 68 proc. importuojame iš užsienio.

Anot Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo katedros vedėjo doc. Dr. Egidijaus Puidos, „nors kai kurie „oras-vanduo“ šilumos siurblių pardavėjai deklaruoja, kad jų įrenginiai veikia ir prie -25 laipsnių oro temperatūros, tačiau nei vienas nenori parodyti, o kiek jis tada generuos šiluminės energijos, kiek sunaudos elektros energijos, koks bus naudingo veikimo koeficientas. Galima nesunkiai suprasti kodėl.“

Daugumos energetikos ekspertų nuomone, tikrai darni energetika turi gerai derėti tiek su ekologija, tiek su šalies energetine nepriklausomybe, tiek su vietos klimato ypatumais ir be abejo būti kiek įmanoma draugiška vartotojo piniginei.

Vilnietis Rolandas, savo nuosavame name įsirengęs modernų granulėmis maitinamą katilą, po itin žiemiškos savaitės balsuotų tik už biokuru kūrenamas šildymo sistemas. „Net šalčiausią dieną namuose +21 laipsnis, be to, galiu plačiose ribose reguliuoti nakties ir dienos temperatūrą ir netgi pasirinkti norimą iš kelių kuro rūšių.

Nauja prieš sena

Į nuogąstavimus, kad taip šildydamiesi, sudeginsime visus Lietuvos miškus, atsako statistika. Jau ir dabar Lietuva net 70 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagamina degindama biomasę. Dažniausiai tai įvairios medienos perdirbimo pramonės atliekos: pjuvenos, skiedros, nekondicinė mediena ir pan. Privatūs gyventojai naudoja tradicines malkas, tačiau su naujais katilais, kurių naudingumo koeficientas gerokai aukštesnis, kuro namams prišildyti reikės dukart mažiau.

„Be to, efektyvesni katilai su reguliuojamu degimu ir priverstiniu oro įpūtimu malkas, pjuvenas ar medienos granules sudegina kur kas švariau,“ – teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto prof. Dr. Dainius Martuzevičius, – tad teršalų susidaro daug mažesni kiekiai.“

Anot Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto direktoriaus dr. Mariaus Aleinikovo miškas visuomet bus žaliavų šaltinis tiek pramonei, tiek energetikai. Svarbiausia, kad jo naudojimas būtų tausojantis ir darnus, kad miško būtų  atsodinama tiek, kiek ir sunaudojama, tuomet nauji miškai visiškai kompensuos anglies dvideginį, išsiskiriantį biomasę deginant ar kitaip oksiduojant.

Tai, kad centralizuotam šildymui Lietuvoje naudojama biomasė  tikrai daro teigiamą poveikį ekologijai, liudija ir gerokai sumažėję CO₂ išmetimo mastai. Nuo 1997 m. centralizuotoje šilumos tiekime jie susitraukė net ~60 proc. O juk net  70 proc. šilumos šiandien Lietuvoje pagaminama iš biomasės. Tuo pat metu, Valstybės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 2005-ųjų miškų plotas Lietuvoje išsiplėtė 141 tūkst. hektarų.

Dabar svarstomoje nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ketinama taršą  iki 2020 m. sumažinti dar puse šimto procentų. Šiam tikslui pasiekti jau šiais metais Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas pradeda senų malkomis kūrenamų krosnių ir katilų keitimo naujais rėmimo programą, pagal kurią bus kompensuojama iki 30 proc. naujo katilo kainos.

LPK

Leave a Comment