Europos Komisija pristatė priemonių paketą, skirtą paspartinti anglies junginių išmetimo mažinimą visuose ES pramonės sektoriuose. Naujieji pasiūlymai yra dalis platesnio veiksmų plano, kuris įpareigoja iki 2030 m., palyginti su 1990 m., bent 40% sumažinti išmetamų teršalų kiekį visoje ES.

Pastarieji siūlymai susiję su ES 2021–2030 m. įpareigojančiais šiltnamio dujų išmetimo mažinimo tikslais ūkio sektoriams, kurie nepatenka į Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (LPS) – transporto, pastatų, žemės ūkio, atliekų tvarkymo, žemės panaudojimo ir miškų sektoriams. Kartu sudėjus nacionaliniu mastu pasiektus tikslus,  visoje ES šiltnamio efektą didinančių dujų kiekis šiuose sektoriuose gali būti sumažintas 30 % – tokiu būdu bus įgyvendinama atsparios Energijos sąjungos strategija bei pernai patvirtinta klimato kaitos politika. Ką galima padaryti, kad būtų pasiekti LPS ir ne LPS sektoriams nustatyti tikslai?

Kokybiškesni pastatai

Tarp LPS sektorių didžiausias teršalų išmetimo mažinimo potencialas yra statybų sektoriuje. Pastatai suvartoja 40 % ES energijos bei išskiria virš trečdalio viso CO2 kiekio. Nors naujuose pastatuose 1 kv. m šildymui per metus užtenka 3–5 litrų krosnių kuro, seniems pastatams jo vidutiniškai reikia apie 25 litrų. Išskirtiniais atvejais šis kiekis šokteli net iki 60 litrų. Šiuo metu apie 35 % visų ES pastatų yra senesni nei 50 metų. Pagerinę pastatų energinį efektyvumą galėtume sumažinti bendrą ES energijos suvartojimą 5–6 %, o išmetamo CO2 kiekį – maždaug 5 %.

galutinis energijos suvartojimas, 2014

Pramonės sektoriuje – didelis potencialas

Energijos vartojimo ir CO2 išmetimo mažinimo srityje pramonės ir statybų sektoriai turi daug panašumų. Tvarų energijos vartojimą šiose srityse galima pasiekti įgyvendinus perspektyvius sprendimus, kurie iki minimumo sumažintų šilumos nuostolius, taigi – ir galutinį suvartojamos šilumos kiekį. Kiek galėtume sutaupyti? Atsakymą į šį klausimą galima rasti naujausioje Europos pramoninės izoliacijos fondo (European Industrial Insulation Foundation, EIIF) ataskaitoje „Greitai atsiperkanti klimato sauga – ES-27 energijos vartojimo ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo potencialas naudojant pramoninę izoliaciją“[1]. Šios ne pelno siekiančios organizacijos duomenimis, kokybiška pramonės įrengimų izoliacija gali padėti ženkliai sumažinti energijos suvartojimą ir CO2 išmetimą pramonėje. Šiuo metu šis potencialas nėra išnaudojamas, nors tai kainuotų nebrangiai.

Ataskaitoje pateikti keli atvejai, kai buvo atliktas TIPCHECK energijos auditas. Vienoje chemijos gamykloje Prancūzijoje buvo izoliuota 30 sklendžių ir 35 talpyklų stogai. Tai leido 12.600 MWh sumažinti metinius šilumos nuostolius. 100.000 eurų investicija, kuri apėmė auditą, izoliacijos montavimą ir medžiagų kainą, leido pirmaisiais metais sumažinti šilumos sąnaudas 405 tūkst. Eurų, o kitais metais – 505 tūkst. Eurų. Taigi investicija atsipirko  vos per 2,5 mėn.

Ataskaitoje taip pat įvertintas visos ES energijos suvartojimo ir teršalų išmetimo mažinimo potencialas. EIIF teigimu, jei visų ES gamyklų vadovai įgyvendintų paprastus ekonomiškus sprendimus: izoliuotų pramonės įrenginius, vamzdynus ir paviršius bei sutvarkytų netvarkingą izoliaciją, kasmet būtų galima sutaupyti 620 PJ energijos bei sumažinti CO2 kiekį 49 mln. t. Toks metinis CO2 sumažėjimas prilygtų 18 mln. vidutinės klasės automobilių, kasmet nuvažiuojančių 12,5 tūkst. km, išmetamam CO2 kiekiui, o energijos suvartojimas sumažėtų tiek, kiek per metus suvartoja visa Nyderlandų pramonė.

[1] http://www.eiif.org/awm/downloads/EU-Study_ClimateProtectionWithRapidPayback.pdf

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK