“Ketvirtosios pramonės revoliucijos” scenarijai: bendras žmonijos gėris ar paklusnumas technologijoms

Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamas „Metų ekonomikos forumas 2017“ spalio 12 d. Vilniaus Rotušėje sukvietė šalies verslo, mokslo, politikos, visuomenės, nevyriausybinio sektoriaus lyderius dalyvauti diskusijoje, kurios centre – „Ketvirtoji pramonės revoliucija“.

Technologinių inovacijų proveržis kelia esminius klausimus ateities visuomenei, ekonomikai, žmonijai.

Ar suvokiame pokyčių gylį ir mastą? Ar gebėsime derinti socialinę įtrauktį ir ekonominį augimą? Kokią visuomenę siekiame kurti? Ar mūsų lyderiai pasiruošę būti atskaitingais ir atsakingais? Koks Lietuvos ir kitų nacionalinių valstybių vaidmuo globalioje ekonomikoje. Tai tik dalis klausimų, kurie buvo analizuojami forume.

Forumo dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir pabrėžė didelę globalių pokyčių spartą, kuri verčia ir verslą, ir politikus kuo greičiau reaguoti, kad ir kaip būtų nelengva suspėti. Tačiau tai reiškia, kad mums visiems tenka kiekvieną dieną mokytis, kad pasinaudotume tomis galimybėmis, kurias atveria naujos technologijos ir naujas laikas.

Ypatingas renginio svečias – Lietuvos pramonininkų konfederacijos kvietimu pirmą kartą į Lietuvą atvykęs profesorius Klausas Schwabas, Pasaulio Ekonomikos Forumo, dar žinomo, kaip “Davoso forumas”, įkūrėjas ir Valdybos pirmininkas.

Klausas Schwabas pasaulį sudrebino savo knyga, tarptautiniu bestseleriu “Ketvirtoji pramonės revoliucija”.

Vilniuje profesorius toliau plėtojo ateities ekonomikos ir visuomenės raidos temą, stipriai akcentuodamas į žmogų ir į visuomenės gėrį nukreiptus siekius.

Klausas Schwabas forume teigė, kad „Ketvirtoji pramonės revoliucija pakeis mūsų gyvenseną: kaip mes gaminame, kaip vartojame, kaip komunikuojame. Ji naujai konstruos santykius tarp piliečių ir valstybės. Ji suteiks didesnes galimybes gerinti individų ir visuomenių gyvenimą. Ji įgalins – jei teisingai suvoksime ir naudosime pokyčius – visų sprendimų centre labiau matyti žmogų, tenkinti ne tik materialiuosius poreikius, bet kurti bendrą individo ir visuomenės gėrį. Šiandien pasaulyje vykstančios ekonominės ir politinės diskusijos, panašu, kad neužčiuopia šios esmės. Mes turime istorinę galimybę technologinius proveržius, tokius kaip dirbtinis intelektas ar genų inžinerija, formuoti ir pakreipti visuomenės naudai ir jos gerovei. Galime eiti dviem keliais: arba visiškai panaudoti “Ketvirtosios pramonės revoliucijos” galimybes padėti žmonijai pakilti į naujas aukštumas, arba leisti, kad technologijos mus kontroliuotų, o piliečiai prarastų savo autonomiją.“ Taip forume prof. Klausas Schwabas pristatė savo knygos “Ketvirtoji pramonės revoliucija” leidimą lietuvių kalba.

„Metų Ekonomikos Forume 2017“ prelegentai į technologinius pokyčius, jų reikšmę ir įtaką visuomenei žvelgė iš įvairių perspektyvų.

Skaitmenizacija, didelių duomenų kiekių perdavimas, kuriamos naujos bendravimo, duomenų apsikeitimo platformos, daiktų internetas, prielaidos keisti gamybos procesus, kurti naujus verslo modelius, iššūkiai Europos ir nacionaliniam konkurencingumui globalioje rinkoje, – šiuos ir daugelį kitų klausimų aptarė Forumo dalyviai.

Į forumą atvykusi kompanijos „Google“ viceprezidentė Caroline Atkinson pabrėžė technologijų teikiamas galimybes smulkiam ir vidutiniam verslui, kuriamus naujus verslo modelius.

Anot jos, šiandien pasaulio startuolių – jaunų technologinių verslų – ekosistema yra ta laboratorija, kurioje gimsta idėjos, išbandomi nauji veiklos modeliai, konstruojami ir testuojami nauji rinkos santykiai. C. Atkinson ragino lyderius sukurti tokias sąlygas jauniems žmonėms, kad jie gautų rytdienai reikalingas kompetencijas ir gebėjimus, ypač skaitmeninį raštingumą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis akcentavo, kad “Lietuva turi spręsti esminius klausimus: kaip turime pakeisti švietimo sistemą, kad į gyvenimą ateitų pasiruošę aktyviai kurti jauni žmonės? Kokias svarbiais pertvarkas turėtų daryti viešasis sektorius, kad pasinaudojęs technologijų teikiamomis galimybėmis, būtų efektyvesnis? Kaip ketvirtoji pramonės revoliucija keis Lietuvos visuomenę, kaip visuomenė adaptuosis prie pokyčių?”

Kalbėdamas apie Lietuvos ateitį gobalioje rinkoje, R. Dargis teigė, kad “ateitis priklauso tik nuo mūsų. Ar telksis visuomenė modernios valstybės kūrimui? Ar valstybės elitas, suprasdamas iššūkius, telksis stiprinti ir auginti šalį. Ar mes rasim laiko ir noro eiti į visuomenę ir kalbėtis su ja, kad mūsų žmonės taptų atsparesni vis didėjančiai ir augančiai populizmo bangai, ar tik liksim savo kiemo rūpesčiais besidomintys kaimynai? Atsakyti galime tik mes patys.”

Naujomis bendradarbiavimo formomis, idėjų paieška domisi visos kompanijos, o „Telia Company“ yra įkūrusi specialų padalinį „Division X“, kurio vadovas Brendanas Ivesas forume kalbėjo apie daiktų internetą, tokias visuomenei aktualias sritis, kaip e-sveikata, o jo teigimu, galimi sprendimai prasideda nuo startuolių, su kuriais bendradarbiavimą pradeda didžiosios kompanijos, sukurdamos inovatyvios idėjos vystymo ir plėtros galimybes.

Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir Mažųjų bei Vidutinių įmonių generalinio direktorato DG Grow vyriausias ekonomistas Kamilis Kiljanskis diskusijoje akcentavo Europos Sąjungos konkurencingumo stiprinimą, kuriame vienas kertinių dalykų – kryptingas jaunų technologinių ateities verslų skatinimas ir finansavimas.

Rizikos kapitalo fondai, kiti investavimo būdai yra instrumentai, kurie Europai gali padėti išlaikyti inovacijų tempą su tokiomis šalimis, kaip JAV, Japonija, kt.

Kompanijos „SAP“ daiktų interneto strategijos ir inovacijų viceprezidentas Carsten Polenz didžiausiu iššūkiu vadina suvokimą, kad ateities verslo pagrindu bus duomenys, ne tik fiziškai apčiuopiama įranga ar produktas.

„Tai turės įtakos produktų ir paslaugų pozicionavimui, įmonių verslo strategijoms, organizacinei struktūrai, jų vertės kūrimo grandinėms ir kompanijų turimiems įgūdžiams bei kompetencijoms tiek gamyboje, tiek ir tiekimo grandinėje“ – sakė jis.

SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausias ekonomistas Gitanas Nausėda bendroje diskusijoje kūrė ateities kompetencijų viziją, kuriai pamatus turime kloti jau šiandien.

Forumo dalyviai reiškė vieningą nuomonę, kad glaudžiais skaitmeniniais ryšiais susietoje pasaulio bendruomenėje geresnę ateitį galime sukurti tik veikiant bendrai: visoms suinteresuotoms šalims, politikams, visuomenės veikėjams, ekonomistams, mokslininkams dirbant drauge technologinių transformacijų procese ir keliant vieningą tikslą – modernaus, visuotinio ir žmogiško pasaulio kūrimą.