Keičiamos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos kelia papildomas grėsmes ir rizikas
Ūkio ministerija parengė Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma įtvirtinti ne vieną problemišką nuostatą. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) įžvelgia grėsmes, susijusią su siūlomais pakeitimais, ir šiandien ministerijai pateikė savo pastabas.
„Įtvirtinus siūlomus įstatymo pakeitimus, sprendimų priėmimas bendrovėse taps komplikuotas, kils daug ginčų tarp bendrovių akcininkų, tai skatins priešpriešą tarp akcininkų ir kitų bendrovės valdymo organų, neadekvačiai padidės smulkiųjų akcininkų galimybės piktnaudžiauti akcijų suteikiamomis teisėmis, įskaitant bendrovei svarbių sprendimų priėmimo vilkinimą arba blokavimą“, – teigia LPK prezidentas Robertas Dargis.
Pramonininkai ragina tobulinti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su akcininkų teise reikalauti, kad kiekvienas visuotinio akcininko susirinkimo darbotvarkės klausimas ir sprendimo projektas būtų įvertinti eksperto. Ministerijos parengtame įstatymo projekte nėra detalizuojama, kaip bendrovė galėtų išvengti akcininkų piktnaudžiavimo, kai kyla abejonių dėl akcininkų siūlomo eksperto kompetencijos, šališkumo ar arba akcininkų siūlomo eksperto atlyginimas yra nepagrįstai didelis.
Įstatymo pakeitimuose numatoma, kad ekspertas turėtų teisę prašyti bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo pateikti su vertinamu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimu ir sprendimo projektu susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, kurios apimtis nėra apibrėžiama.
Nors nurodoma, kad ekspertas privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, tačiau už šių reikalavimų nesilaikymą ir netgi už klaidingos išvados pateikimą ekspertui nėra nustatoma jokia atsakomybė. LPK siūlo nustatyti saugiklius, kurie leistų išvengti smulkiųjų akcininkų piktnaudžiavimo, kai kyla abejonių dėl akcininkų siūlomo eksperto kvalifikacijos šališkumo ar dėl eksperto prašomo nepagrįstai didelio atlyginimo dydžio.
„Patobulinus įstatymo projektą siūlomais aspektais, būtų galima išlaikyti tinkamą balansą tarp įstatymu siekiamų tikslų ir būtinybės apsaugoti bendrovių interesus, taip pat sumažinti pavienių asmenų galimybes piktnaudžiauti įstatyme suteikiamomis teisėmis“, – pabrėžia R. Dargis.
Patobulinus įstatymo projektą siūlomais aspektais, būtų galima išlaikyti tinkamą balansą tarp įstatymu siekiamų tikslų ir būtinybės apsaugoti bendrovių interesus, taip pat sumažinti pavienių asmenų galimybes piktnaudžiauti įstatyme suteikiamomis teisėmis.
Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Įstatymo pakeitimai taip pat numato suteikti teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais kiekvienam akcininkui, nepriklausomai nuo jo valdomų akcijų skaičiaus.
„Šis įstatymo pakeitimas yra reikšmingas pokytis lyginant su esamu reglamentavimu, kadangi suteikia galimybes netgi smulkiausiems akcininkams – pavyzdžiui, valdantiems vos kelis vienetus iš kelių tūkstančių vienetų bendrovės akcijų – gauti visą informaciją apie bendrovę, jos sudaromus sandorius, komercines paslaptis ir kt. Tokiu būdu atsiranda rizika, kad akcininkas gautą informaciją panaudos priešingai bendrovės interesams“, – sako LPK prezidentas.
Nepaisant šios rizikos, naujais įstatymo pakeitimais akcininkui keliama iš esmės tik viena sąlyga – pasirašyti bendrovės nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties, konfidencialios informacijos. Projekte nėra numatoma papildomų saugiklių, kurie užtikrintų akcininko atsakomybę, jeigu įsipareigojimo būtų nesilaikoma. Kita vertus, net griežtos atsakomybės numatymas ir taikymas neretai negalėtų kompensuoti bendrovės nuostolių, kurie galėtų atsirasti, pavyzdžiui, dėl bendrovės komercinės paslapties paviešinimo.
Įstatymo projekte siūlomi ir apribojimai, draudžiantys stebėtojų tarybos ir valdybos nariais būti bendrovės akcininkams ir patronuojamosios įmonės valdymo organo nariams. LPK siūlo, kad nepriklausomi nariai privalomai sudarytų tik tam tikrą valdymo organų narių dalį (pvz., 1/2), tokiu būdu akcininkai ir patronuojamosios įmonės valdymo organų nariai taip pat galėtų būti valdymo organų nariais ir aktyviai dalyvauti bendrovių valdyme. Tai leistų didinti valdymo organų ir jų narių nepriklausomumą, tačiau būtų sudarytos galimybės ir akcininkams, suteikiantiems investicijas ir turintiems pagrįstą suinteresuotumą, aktyviai dalyvauti bendrovės valdyme.
