„Make entrepreneurship great again“, – tokiais žodžiais visus Pasaulio verslumo forume (Global Entrepreneurship Summit 2019 – GES2019) pasveikino JAV Vyriausybės sekretorius Mike Pompeo. Pasak jo, žmonių kūrybingumas ir verslumas yra valstybių ekonomikos pamatas. Dėmesio centre – jauni kūrėjai, nukreipiantys savo energiją ir  kūrybingumą naujų idėjų atsiradimui ir įgyvendinimui.  Žodžiui „entrepreneurship“ lietuvių kalboje atitikmuo dar ieškomas. Jį suvokiame labai siaurai ir dažnu atveju verčiame kaip „verslumas“. Tačiau antreprenerystės samprata yra kur kas platesnė. Daug kas prasideda nuo idėjos: tai gebėjimas kūrybingai pažvelgti į esamą situaciją ir pasiūlyti naujus sprendimus, kurie atneš pokyčius ir varys pasaulį į priekį.

Pritaikydami savo idėjas ir kūrybingumą, paversdami tai pridėtine verte visuomenei, mes ekonomiką verčiame judėti į priekį. Bet tam būtina sukurti ištisą ekosistemą: intelektinės nuosavybės apsauga, įstatymų viršenybė, prieiga prie finansų, taip pat biurokratinis aparatas turi suvokti, kad būtina padėti idėjų turinčiam žmogui paversti jas kūnu, padrąsinti veikti ir realizuoti savo idėjas bei plėsti veiklą.

Vienas iš pamatinių dalykų yra intelektinės nuosavybės užtikrinimas – reikalinga sistema, užtikrinanti idėjos autoriui, kad jo idėjos įgyvendinimas ir ateityje generuos jam pajamas. Akivaizdu, kad visame pasaulyje aktuali ta pati problema – žmogus visas savo jėgas, intelektą ir laiką aukoja tam, kad idėją paversti kūnu, o kažkas ateina ir lengva ranka jas nukopijuoja – tai ne tik nusikalstama, bet ir stabdo vystymąsi. Taip pat turime užtikrinti įstatymo viršenybę, nes tik tuomet galėsime kalbėti apie demokratiją, apie laisvo žmogaus kūrybą ir apie idėjų atsiradimą.

Labai svarbu užtikrinti idėjų turintiems žmonėms ir prieigą prie finansų, nes pinigai yra pagrindas idėjų prototipų kūrimui ir tolimesniam tos idėjos vystymui. Todėl valstybė, pasitelkusi įvairias programas, fondus ir įvairius rizikos kapitalo fondus,  turi sudaryti  galimybes finansuoti idėjų įgyvendinimą.

Mintimis vis grįžtu į GES2019, nes tokios galingos pozityvios energijos, tvyrančios ore, jau seniai nebuvau pajutęs. Susirinko šimtai jaunų žmonių, kurie nėra didelių įmonių vadovai, o tik gamina prototipus arba tik pradeda vystyti savo idėjas. Jie išsiskiria savo gebėjimu mąstyti ir matyti globaliai, ateina su idėjomis, pritaikomomis ne tik tose valstybėse, kuriose jie gyvena. Šie jaunuoliai geba įjungti nežabojamą kūrybingumą, neapsiribojantį tik juos supančia aplinka, bei apdovanoti globaliu matymu ir pasaulio suvokimu, plačiai atveriančiu visus vartus. Svarbiausia yra matyti pokytį ten, kur yra problemų – kartais net ir mikro problemai pasiūlyti sprendimai ateityje sukuria verslą, peržengiantį nacionalines sienas ir užkariaujantį globalias rinkas. GES2019 pristatyti prototipai liudija, kad kūrybingas požiūris pasiūlo sprendimus net ir klimato kaitos problemoms, tuo pačiu tarnauja žmogaus gyvenimo kokybės gerinimui.

Antreprenerystė, kuri savyje apima problemos matymą ir gebėjimą pasiūlyti jai sprendimus, idėjų pristatymą ir jų įgyvendinimą, – tai yra tai, ko trūksta mūsų valstybei. Mes turime daug kūrybingų žmonių, mūsų mokslas tikrai pažengęs, bet visa tai reikia pritaikyti, įgyvendinti ir išplėtoti. Tačiau tam reikia išeiti iš savo dėžės ir atsisakyti siauro matymo – reikia gebėti žvelgti plačiau.

Mes turime perspektyvą jaunų talentų vystymui, bet jam reikalingas pagrindas – ekosistemos sukūrimas antreprenerystės skatinimui. Pasaulis jau seniai pripažino, kad  jaunimo antreprenerystės skatinimas yra neatsiejamas nuo mokyklos – viskas prasideda nuo pirmųjų mokymosi dienų. Nemažai dabartinių žinomų startuolių verslą pradėjo būdami 15 ar 18 metų. Europos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad mokiniai, įgiję verslumo patirties mokykloje, yra 50 proc. labiau linkę pradėti savo verslą, o 75 proc. mokytojų pritaria, kad verslumo ugdymas yra svarbus.

Ekosistemos kūrimas antreprenerystei skatinti ir verslumo ugdymas mokykloje yra esminis darbas valstybės ateičiai. Juolab, kad jokių naujų sistemų kurti nereikia. Lietuvoje jau beveik 25 metus veikia Lietuvos Junior Achievement (LJA) ekonominio švietimo ir verslumo ugdymo programa. LJA programos kasmet pasiekia apie 20 000 mokinių iš daugiau nei 350 mokyklų, juos ugdo per 300 Junior Achievement paruoštų mokytojų, praktines patirtis moksleiviai įgyja kasmet sukuriamose 190+ mokomosiose bendrovėse. Jaunimo ugdyme dalyvauja verslo lyderiai: konsultuoja, tampa mentoriais, suteikia praktikos galimybes.  Junior Achievment yra viena iš tų gerų sistemų, kurios dar mokyklos suole sėdinčius įtraukia į kūrybą, duoda suprasti, kaip yra svarbu vystyti kūrybingumą, suteikia pradmenis, kaip idėjas paversti kūnu, skatina generuoti idėjas, jas vystyti ir pristatyti pasauliui. Tad viso labo reikia politinės valios ir greitų sprendimų įtraukti šią programą į  ugdymo programas.

Tikėkimės, kad pirmi ledai pajudėjo – neseniai LJA iniciatyva Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su asocijuotomis verslo ir švietimo struktūromis pasirašė memorandumą dėl praktinio verslumo ugdymo tinklo steigimo. Visų bendras siekis, kad kiekvienas jaunuolis turėtų bent vieną praktinę 100 valandų verslumo patirtį, mokomąją mokinių bendrovę ir verslumo bei finansinio raštingumo pagrindus prieš baigiant mokyklą.

Visada kartoju – verslo sėkmė yra idėja ir gebėjimas ją įgyvendinti bei kuriama pridėtinė vertė žmonėms ir visuomenei, o tik po to pinigai. Tik gera idėja, kūrybingas ir kryptingas darbas ją įgyvendinant yra sėkmės garantas. Turime mokyti savo jaunąją kartą nebijoti rizikuoti, klysti ir vėl pradėti iš naujo, kabintis  ir eiti į priekį. Kūrybingumas, idėjos ir pokyčiai – tai dedamosios, kurios būtinos šiandien mūsų gyvenime. Pokyčių siekis ir jų filosofijos suvokimas yra tai ko reikia mums ir ką turime diegti mūsų jaunajai kartai, jeigu galvojame apie mūsų valstybės auginimą ir stiprinimą.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK