Ką reiškia „konkurencingumas“ Pasaulio Konkurencingumo Indekse?
Pasaulio ekonomikos forumas (PEF), kuris nuo 1979 m. matuoja ir lygina pasaulio šalių konkurencingumą, apibūdina jį taip: „institucijų, politikos krypčių ir veiksnių, kurie lemia šalies produktyvumo lygį, rinkinys.“ Paskutiniu metu sąvoka taip pat papildyta „socialinėmis inovacijomis“, „švietimu“ ir „žaliosiomis“ technologijomis. Pasaulinis Konkurencingumo Indeksas (PKI) susilaukia kritikos dėl pernelyg siauro sąvokos „konkurencingumas“ apibrėžimo. Tačiau jis išlieka efektyviausiu bei išsamiausiu būdu lyginti, kaip valstybių instituciniai „rėmai“ skatina arba varžo verslą didinti produktyvumą.
Pasak naujausio 2019 m. PKI tyrimo, konkurencingiausia pasaulio ekonomika yra Singapūras, antroje vietoje – JAV. Į penketuką taip pat patenka Honkongas, Nyderlandai ir Šveicarija. Dešimtuke taip pat yra ir Lietuvai geopolitiškai artimų valstybių: 8-oje vietoje – Švedija, 11-oje – Suomija. Visos trys Baltijos šalys per metus pakilo viena pozicija. Lietuva užima 39-ąją poziciją (iš 141 valstybių), Estija 31-ąją, o Latvija – 41-ąją.
Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2019 m. tyrime dalyvavo 114 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 45 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 55 proc. – turinčioms iki 249 darbuotojų. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (kur 1 prasčiausias vertinimas, o 7 – geriausias).
Kaip respondentai įvertino Lietuvos institucinio rėmo palankumą produktyvumui augti?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekspertas Gabrielius Makuška pastebi, kad būtent apklausų metodu surinkti duomenys tampa dažnu PKI kritikos tašku. Pasak kritikų, apklausos atskleidžia ne objektyvią ūkio konkurencingumo padėtį, bet šališką respondentų nuomonę. Atsižvelgiant į šias pastabas, svarbu įvertinti tik „kiekybiniu“ būdu pamatuotų indekso komponentų struktūrą.
Pasak G. Makuškos, akivaizdu, jog tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai tyrimo rezultatai nurodo į tam tikrą sisteminį Lietuvos institucijų ribotumą kurti paskatas augti produktyvumui. Kitaip tariant Lietuvos reguliacinis rėmas palankus verslo pradžiai, tačiau ne visam verslo gyvenimo ciklui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuomone, visam verslo gyvenimo ciklui nepalankus institucinis rėmas neleidžia išnaudoti viso Lietuvos verslo, ir todėl ekonomikos, potencialo.
