Ateinančią savaitę Seimas plenarinėje sesijoje svarstys Darbo kodekso 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriam pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Juo numatoma, kad Darbo kodekse turėtų atsirasti įpareigojimas darbdaviams darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį arba jo intervalą. Šalies darbdavius vienijančios Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vertinimu, toks reikalavimas taptų pertekline prievole, kuri nesukurtų pridėtinės vertės nei darbuotojui, nei darbdaviui, o tik apribotų ir suvaržytų darbo rinkos lankstumą.

Kandidatų „atsijojimo” iliuzija

LPK vertinimu, inicijuojant šį projektą daroma klaidinga prielaida, kad darbo skelbime nurodant konkretų siūlomą darbo užmokestį ar jo intervalą, nebūtų švaistomi laiko ištekliai. T. y., kad į darbo pokalbius tokiu atveju ateitų tik tie kandidatai, kuriuos tenkina nurodytas darbo užmokestis. LPK pažymi, kad kandidatų atrankos procesas yra paremtas ne tik darbo užmokesčio dydžiu.

Pasak LPK viceprezidento Daliaus Gedvilo, į Lietuvos rinką ateinančios tarptautinės kompanijos darbuotojui dažnai siūlo ne tik darbo užmokestį, bet visą gerovės paketą (sveikatos patikrą privačioje klinikoje, vaiko mokslų apmokėjimą, dalį atlygio akcijomis iš gauto įmonės pelno ir pan.). Tai dažniausiai neviešintina, nes korporatyvinė įmonės politika žmogiškųjų resursų srityje yra kiekvienos bendrovės konkuravimo rinkoje strategijos dalis.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje funkcionuoja rinkos ekonomika, darbo užmokesčio nurodymas skelbime tikrai negali garantuoti to, kad atvyks tik geriausi ir motyvuoti potencialūs darbuotojai.

„Kiekvienas kandidatas gali būti įvertinamas skirtingai ir tai grindžiama ne tik darbdavio subjektyvumu, bet konkrečiomis savybėmis ir kompetencijomis, kurias kandidatas turi arba neturi. Juk kiekvienas darbdavys turi teisę rinktis, kokį darbuotoją jis nori samdyti. Ar nepatyrusį ir ką tik studijas baigusį jaunuolį, į kurį reiktų papildomai investuoti, taip užsiauginant sau darbuotoją? Ar samdyti reikiamą darbinę patirtį ir kompetencijas sukaupusį darbuotoją? Logiška, kad tarp minėtų kandidatų darbo užmokestis turėtų skirtis. Todėl vienareikšmiškai nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydžio darbo skelbimuose negalima”, – sako LPK viceprezidentas.

LPK pažymi, kad problema yra susijusi dar ir su tuo, kad darbo rinkos dalyvių lūkesčiai dažnai nesutampa su realia situacija. Tarptautinio atlyginimo portalo „Paylab“ tyrimo rezultatai atspindi akivaizdžią darbo rinkos problemą – pageidaujamo ir realaus darbo užmokesčio dydžių neatitikimą. Jaunesni nei 24 m. darbuotojai tikisi 9 proc. aukštesnio darbo užmokesčio, asmenys nuo 25 iki 44 metų – 2 proc. mažesnio darbo užmokesčio, asmenys nuo 45 metų ir vyresni – 5 proc. mažesnio darbo užmokesčio.

Abejotinos pastangos didinti skaidrumą

Remiantis lankomiausio darbo skelbimų portalo „Cvbankas.lt“ turinio apžvalga, apytiksliai 26 proc. darbo skelbimų yra nurodomas konkretus darbo užmokestis arba jo intervalas (procentas pateikiamas, remiantis birželio 20 d. duomenimis). Pasak LPK viceprezidento D. Gedvilo, dalis darbdavių net ir be prievolės oficialiai nurodo darbo užmokestį darbo skelbimuose.

„Laisvos rinkos ekonomikoje veikiantys subjektai – darbuotojai ir darbdaviai – laisva valia priima sprendimus. Kandidatai gali pasitikrinti darbo užmokesčio dydį, naudodamiesi Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, pagal Profesijų Klasifikatorių. Nors informacija yra pasenusi, tačiau galima būtų pagrindinį dėmesį skirti būtent tokio pobūdžio informacijos atnaujinimui. Prieš nusprendžiant, ar teikti savo gyvenimo aprašymą darbdaviui, galima įvertinti potencialiai mokamą darbo užmokestį konkrečioje darbovietėje. Įmonių statistika yra viešai prieinama kiekvienam rinkos dalyviui, pavyzdžiui, naudojantis „Rekvizitai.lt“ pateikiama informacija”, – vardija D. Gedvilas.

LPK pažymi, kad darbo užmokestis ar žmogaus gaunamos pajamos neturi būti vieša informacija, nes tai pažeidžia žmogaus privatumą ir nuo šio privatumo nepaisymo asmenis gina asmens duomenų apsaugos teisės aktai.

Be to, viešas darbo užmokesčio nurodymas darbo skelbime gali turėti neigiamos įtakos darbdaviams: darbdavys konkurentas, kuris vėliau pateikia darbo skelbimą, gali sąmoningai nurodyti didesnį darbo užmokestį, kad perviliotų galimus kandidatus.

LPK vertinimu, darbo rinkos lankstumas santykinai padidėjo priėmus naująjį LR Darbo kodeksą. Tą rodo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto darbo lankstumo indeksas: 2019 m. Lietuva yra 15-oje vietoje (iš 41 galimos vietos), o 2018 m. – 27-oje vietoje. Tai svarbu ne tik nacionaliniame, bet ir tarptautiniame lygmenyje. Akivaizdu, kad įpareigojimas darbdaviams skelbti darbo užmokestį darbo skelbimuose būtų papildomas suvaržymas darbdaviams ir pažeistų esminius darbo rinkos lankstumo principus.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK