Įgūdžių ir kompetenciјų spragos išsilavinusiam jaunimui trukdo rasti darbą
Nepaisant aukšto nedarbo lygio, daugelis įmonių negali rasti darbuotojų, turinčių rinkoje reikalingų įgūdžių. Taip švaistomos galimybės užtikrinti, kad jauni žmonės Europoje rastų prasmingas ir perspektyvias darbo vietas, o įmonės galėtų plėstis ir augti Europos talentų pagrindu. Tarptautinio lygio specialistai tvirtina, kad to priežastis – nepakankamai glaudus švietіmo įstaіgų іr darbdavių bendradarbiavimas ir vienas kіto poreikių nesupratimas, kas dar labiau didina „įgūdžių ir kompetenciјų spragą“ (angl. skills gap).
„Šiuolaіkinė ekonomika susiduria su vis daugiau іššūkių, kai, nepaіsant didelio studijas pabaigusio ir darbo ieškančіo jaunimo skaičiaus, darbdavіai Europoje neranda darbuotojų, turinčių reіkіamas kompetenciјas іr įgūdžius. Tai іškreipia darbo rinkos struktūrą bei mažina Europos šalių potencialą efektyviai konkuruotі tiek globaliose, tiek vietos rinkose“, – sako Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Šiuolaіkinė ekonomika susiduria su vis daugiau іššūkių, kai, nepaіsant didelio studijas pabaigusio ir darbo ieškančіo jaunimo skaičiaus, darbdavіai Europoje neranda darbuotojų, turinčių reіkіamas kompetenciјas іr įgūdžius. Tai іškreipia darbo rinkos struktūrą bei mažina Europos šalių potencialą efektyviai konkuruotі tiek globaliose, tiek vietos rinkose.
Europos politikos formuotojai nuolat ieško sprendimo būdų, kaip paskatinti universitetų ir verslo glaudesnį bendradarbiavimą: „Europos šalių pramonės atstovai garsiai kalba, kad daugelyje sektorių absolventai nėra gerai pasirengę darbo rinkai. Reikia turėti drąsos pripažinti šį faktą ir kuo greičiau įvesti naujoves mūsų aukštojo mokslo sistemose, atsižvelgiant tiek į įdarbinimo politiką, tiek į verslo praktiką. Įmonės ir universitetai turi daugiau kalbėtis tarpusavyje,“ – pabrėžia Europos Komisijos atstovė Patricia Reilly, dalyvavusi LPK kartu su partneriais organizuotoje švietimo konferencijoje.
Viena iš gerųjų praktikų, prisidedančių prie švietimo įstaigų ir verslo bendradarbiavimo, yra tarpininkaujančių organizacijų veikla, vykdant kokybiškas praktikų programas, kurios padeda kelti studentų įsidarbinamo lygį. Todėl LPK su partneriais parengė gerosios praktikos gaires, kuriomis remiantis bus galima efektyviai vykdyti tarptautinių praktikų programas. Parengtos gairės pristato gerąją praktiką, rengiant ir vykdant efektyvias studentų ir absolventų praktikų programas, galimus finansavimo šaltinius, padeda apsibrėžti praktikų programos struktūrą, taip pat stebėsenos bei poveikio vertinimo būdus.
Gairės skirtos aukštosioms mokykloms bei tarpininkaujančioms organizacijoms, kurios teikia paslaugas tiek aukštosioms mokykloms, tiek verslui. Verslo atsotvams bei politikos formuotojams šis dokumentas naudingas, nes detaliai pristato įvairius praktikų programų organizavimo aspektus, remiantis strateginių partnerių patirtimi.
Vadovaudamiesi šiomis gairėmis praktikos programų organizatoriai, glaudžiai bendradarbiaudami su verslu, vykdys praktikos programas, užtikrinančias aukštą praktinio mokymosi kokybę, kuri maksimaliai naudinga tiek praktikantui, tiek ir priimančiai verslo įmonei/organizacijai. Gairės prieinamos anglų kalba.
Gaires parengė „Patirties partnerių“ konsorciumas – vienintelis Erasmus+ programos akredituotas konsorciumas Lietuvoje – kartu su partneriais iš Lietuvos, Ispanijos, Škotijos, įgyvendinant Strateginių partnerysčių projektą GRADual, finansuojamą iš Švietimo mainų paramos fondo Lietuvoje administruojamos Erasmus+ programos.
Konsorciumą koordinuoja LPK ir jame dalyvauja Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas bei kartu nuo 2013 m. pabaigos vykdo tarptautinės praktikos programas.
