Grūdų perdirbimo įmonės ieško vis daugiau įvairių specialistų
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) dirbantiems žemės ūkyje atsivėrė papildomos galimybės įsigyti naujos modernios žemės ūkio technikos, taip pat nuolat didėja grūdinių pasėlių plotai, o grūdų auginimas tampa perspektyvi žemės ūkio šaka. Lietuvos grūdų pramonė naudoja grūdus, kaip pagrindinę žaliavą perdirbimui, ir šio sektoriaus įmonės kuria naujus produktus ir juos sėkmingai realizuoja ne tik vidaus rinkoje, bet ir užsienyje. Šio sektoriaus įmonės nuolat ieško įvairių sričių specialistų: nuo agronomų ir technikų iki veterinarų ir eksporto vadybininkų.
„Grūdų pramonės įmonės veikia visoje Lietuvoje, o jų veiklos spektras labai platus. Inovatyvios technologijos, modernūs sprendimai visose grandyse darbą šioje pramonės srityje daro itin patraukliu. Didžiausią specialistų poreikį jaučiame technologijų srityje – reikalingi darbuotojai, kuriantys produktus, gebantys konsultuoti klientus, taip pat ir technikai – gamybos procesui prižiūrėti ir tobulinti“, – teigia Tautvydas Barštys, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas ir AB „Kauno Grūdai” generalinis direktorius.
Grūdų pramonės įmonės veikia visoje Lietuvoje, o jų veiklos spektras labai platus. Inovatyvios technologijos, modernūs sprendimai visose grandyse darbą šioje pramonės srityje daro itin patraukliu.
Pasak jo, Lietuvos grūdų sektoriui nuolat reikia įvairių sričių specialistų – čia save realizuoti gali agronomai, žinantys kaip užauginti kokybišką žaliavą, grūdų bei jų produktų kokybės specialistai, inovatyvūs maisto pramonės technologai, kurie turi galimybes kurti naujus produktus ar tobulinti esančius, pirkimų-pardavimų bei eksporto vadybininkai, apskaitos specialistai, logistikos ekspertai, nes didelė dalis produkcijos ir žaliavų eksportuojama.
Kai kurios asociacijos įmonės užsiima pašarų gamyba, turi augalininkystės, gyvulininkystės ar paukštininkystės įmones. Šiame segmente ypač svarbus ir labai įdomus yra veterinaro darbas – šis specialistas turi išmanyti pašarus, jų maistinę vertę, racioną, šėrimo normas, vaistinius preparatus, jų naudojimą.
Asociacijos narė AB „Kauno Grūdai“ – viena didžiausių žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių bendrovių Lietuvoje – kuria ir gamina produktus ne tik Lietuvos rinkai, bet ir eksportui. Įmonė didelį dėmesį skiria produktų maisto saugai, todėl ypač vertina specialistus, baigusius šios pakraipos studijas. Kaip teigia grūdininkų pramonės atstovas, Lietuvoje jaučiamas šios studijų programos specialistų trūkumas, nes jų šiuo metu paruošiama nepakankamai.
„Įmonės ypač ieško specialistų, gebančių kūrybiškai mąstyti, savarankiškai besidominčių naujovėmis, galinčių užsienio kalba komunikuoti su partneriais, klientais, išorės auditoriais. Todėl grūdų sektoriaus bendrovės, atradusios tinkamus specialistus, pasiryžusios investuoti ir ugdyti būsimus ekspertus“, – kalba T. Barštys.
Jaunuoliai, pasirinkę tokias technines specialybes kaip automatika ar mechanika taip pat yra visuomet laukiami grūdų pramonėje. Nors administracijos srityje dirbusių ar šiuos mokslus baigusių žmonių visgi yra nemažai, tačiau ypatingą pridėtinę vertę darbuotojui kuria užsienio kalbų mokėjimas. Tiesa, vien anglų kalba šiandien pasaulio nenustebinsi, todėl, pavyzdžiui, dirbant eksporto srityje, ieškoma specialistų ir vadovų, mokančių bent dvi užsienio kalbas (pageidautina – anglų ir rusų) bei turinčių lankstų požiūrį į produktą, su kuriuo teks dirbti. Grūdų pramonės įmonėse vyrauja vidutiniai ir didesni nei vidutiniai atlyginimai, kurie kasmet auga.
„Svarbu ne tik baigti paklausią specialybę, bet domėtis profesine sritimi ir rodyti iniciatyvą. Tikiu, kad būtent tokie darbuotojai yra laukiami ne tik grūdų pramonės, bet ir visose Lietuvos įmonėse“, – apibendrina Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas.
Paskutiniais metais per sezoną vidutiniškai prikuliama virš 6 mln. tonų grūdų. Dalį grūdų superka mūsų įmonės – juos paruošia, išvalo, išdžiovina ir perdirba. Per metus perdirbama apie 1.2 mln. tonų grūdų ir apie 3 mln. tonų – eksportuojama. Pagaminama apie 600 tūkst. t. įvairių pašarų, apie 100 tūkst. t. salyklo, apie 200 tūkst. t. miltų, makaronų, kruopų, dribsnių, sausų pusryčių, trapučių, kitų grūdinių produktų, bioetanolio, apie 300 tūkst. t. krakmolo, glitimo, gliukozės sirupo. Todėl grūdų perdirbimu užsiimančios įmonės dažniausiai plečia savo gamybą ir asortimentą, gamindamos aukštos pridėtinės vertės produktus: įvairias košes, gliukozės sirupą, glitimą, baltyminį pašarą. 2015 metais tokių įmonių pardavimo pajamos bendrai siekė 1,5 mlrd. eurų.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija įkurta 1992 metais. Šiuo metu asociacija vienija 34 narius – įmones, užsiimančias grūdų supirkimu, paruošimu, pirminiu ir tolimesniu perdirbimu, grūdų bei grūdinių žaliavų prekyba.
