Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO) paskelbė šių metų Pasaulinį inovacijų indeksą (PII). Vertinimo skalėje Lietuvai teko 38 vieta bendrai tarp 129 valstybių – ir 23 vieta tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Per metus pakilome dviem pozicijomis.

Inovacijų politika tarp Lietuvos politikos formuotojų susilaukia vis daugiau dėmesio. Per pastaruosius metus padaryta ženkli pažanga: metų pradžioje įsigaliojo technologijų ir inovacijų įstatymas, pagaliau sukūręs nuoseklią valstybinę aukštos pridėtinės vertės produkcijos strategiją ir, reikia tikėtis, kad jau artimiausiu metu ji duos savo vaisius. Netrukus Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) paskelbtame Žinių ekonomikos indekse (angl. Knowledge Economy Index) Lietuva buvo įvertinta kaip viena inovatyviausių Vidurio Rytų Europos šalių. Regione ji nusileido tik Estijai ir Slovėnijai. Dar daugiau, liepos mėnesį Vilniuje ir Kaune numatyta steigti CERN technologijų verslo inkubatorius. Džiugu, jog šiais veiksmais Lietuva, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei veiklai skirianti apie 0,89 proc. BVP, yra trajektorijoje, artėjančioje prie ES finansavimo vidurkio, siekiančio 2 proc. BVP.

Tačiau nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra numačiusi eilę skatinimo priemonių ir lėšų darbuotojų mokymui dirbti su skaitmeninėmis technologijomis, mokesčių lengvatoms skaitmeninių technologijų kūrimui ir diegimui, apklausų rezultatai rodo, jog visų pirma reikia keisti patį požiūrį ir stiprinti suvokimą apie technologijų svarbą ir naudą tiek kiekvienam asmeniškai, tiek įmonių lygmenyje. Lietuvoje tik vienas iš dešimties mažų ir vidutinių įmonių vadovų girdėjo apie ketvirtąją pramonės revoliuciją. Dar daugiau, net 76 proc. iš jų pripažįsta, kad jai nesiruošia. Tad tokiame kontekste 38-oji šalies pozicija (iš 129 valstybių) PII neturėtų stebinti. Palyginti, indekse Estija užima 24-ąją, o Slovėnija 31-ąją vietą.

Viena iš priežasčių, galinčių paaiškinti tokį „pasyvų“ verslininkų požiūrį į inovacijas, yra nenoras imtis rizikų, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, prieiga prie finansų bei kol kas vis dar menkai vystomas verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Reikia galvoti, kaip supaprastinti inovacijų ir paskatų apskaitos sistemas ir prieigas prie finansų, kaip paskatinti ir padėti įmonėms suvokti pokyčių svarbą, kaip vieną svarbiausių jų konkurencingo ramsčių. Greičiausiai neatsitiktinai didžiausia rizika Lietuvos verslui jau daugelį metų išlieka bankroto baimė. Šalies bankroto procedūrų rėmas buvo įvertintas ir Pasauliniame inovacijų indekse: šioje kategorijoje Lietuva užima 77, Estija – 44, o Slovėnija – 9-ąją vietą.

Kaip žinoma, inovacijų neįmanoma pasiekti neprisiimant reikiamos rizikos. Apie tai jau ne pirmus metus kalba EBPO, pabrėžianti, jog bankroto procedūrų režimas gali tapti dar vienu produktyvumo augimo kanalu.

Gabrielius Makuška yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekspertas

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK