Atnaujintas dar vienas indeksas, rikiuojantis pažangiausias pasaulio valstybes. Šį kartą verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2020“ Lietuva užėmė 11-ą vietą. Tai aukščiausia Lietuvos pasiekta vieta nuo šio reitingo skelbimo pradžios. Dar daugiau, tai aukščiausia Lietuvos pozicija pagrindiniuose tarptautiniuose indeksuose.

Tai puikus pasiekimas. Ypač, turint omenyje, jog pirmame „Doing business” reitinge 2004 metais pažymėta, kad Lietuvoje norint įsteigti verslą reikėjo 9 procedūrų, kurios trukdavo 26 dienas, dabar liko 4 procedūros ir 5,5 dienos. Jau dabar prognozuojama, jog Lietuvos vertinimą ateityje pagerins šiemet į reitingą neįtrauktas, bet jau priimtas ir nuo naujų metų įsigaliosiantis šiuolaikinio verslo poreikius atitinkantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, numatantis lankstesnes ir trumpesnes bankroto procedūras.

Visgi, reikalinga didesnė pažanga gerinant sąlygas verslui gauti kreditą (48 vieta). Pasak Pasaulio banko, nuo kaimynės Latvijos (15 vieta) atsiliekame laipsniu, kuriuo įkeitimo ir bankroto įstatymai gina skolininkų ir kreditorių teises, ir taip palengvina skolinimosi procedūras. Taip pat atsiliekame pagal Viešojo kredito registro efektyvumą: šiuo metu duomenų bazėje informacijos apie skolinimosi istoriją per pastaruosius 5 metus tėra tik apie 53,7 proc. fizinių asmenų ir firmų. Latvijoje šis procentas siekia net 96,9 proc.

Tai, kad per dešimtmetį pakilome 17 pozicijų (nuo 28-osios 2009 m. iki 11-os šiais metais) įrodo, kokia svarbi politinė valia vykdant strateginius tikslus.

Tačiau ta pati nenuspėjama politinė valia (arba jos stoka), žvelgiant į istorinius „Doing business“ duomenis, labiausiai kenkia valstybių verslo aplinkos konkurencingumui. Ryškiausias pavyzdys – Didžioji Britanija, per septynerius metus nukritusi 4 pozicijomis.

Lietuvos pramonininkų konfederacija nekart akcentavo, kad naujausios valdžios pristatytos mokestinės iniciatyvos turėtų neigiamą įtaką visai verslo ir investicinei aplinkai, jo plėtrai. Tai būtų signalas, kad bet kurioje verslo srityje veikiantis mokesčių mokėtojas yra negerbiamas ir negali pasitikėti valstybe ir priimtais įstatymais.

Juolab, kad Vyriausybė, verslo konfederacijų atstovai, profesinių sąjungų vadovai pasirašė Susitarimą dėl Lietuvos pažangos reformų, kuriame sutarta kelti gyvenimo lygį, didinti darbo rinkos patrauklumą, kurti konkurencingą ekonomiką. Susitarime aiškiai deklaruota, kad bus vadovaujamasi principu, jog vieni mokesčiai bus didinami mažinant kitus – nedidinant bendros mokestinės naštos. Šio susitarimo, kuris yra įtvirtintas parašais, nesilaikoma ir yra paminami teisėti verslo lūkesčiai – eilinė ad hoc reformų banga demonstruoja, kad verslas negali planuoti plėtros ir savo veiklos.

Svarbu suprasti, jog palanki verslo aplinka – tai pastoviai kintantis ir nuolatinio tobulinimo reikalaujantis procesas. Kitaip tariant, konkurencingai verslo aplinkai reikia ne tik nuoseklumo, tačiau ir gebėjimo greitai reaguoti į naujausius pasaulinius pokyčius. Šiuo metu Lietuvos mažų įmonių apklausos rezultatai verčia sunerimti. Lietuvoje tik vienas iš dešimties mažų ir vidutinių įmonių vadovų girdėjo apie ketvirtąją pramonės revoliuciją. Dar daugiau, net 76 proc. iš jų pripažįsta, kad jai nesiruošia.

Tai rodo, jog šaliai reikia aiškaus plano, kaip mūsų didžiąją verslo dalį sudarančių mažųjų įmonių pastatyti ant ketvirtosios pramonės revoliucijos bėgių. Nors, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra numačiusi visą eilę skatinimo priemonių ir lėšų darbuotojų mokymui dirbti su skaitmeninėmis technologijomis, mokesčių lengvatoms skaitmeninių technologijų kūrimui ir diegimui, apklausų rezultatai rodo, jog visų pirma reikia galvoti, kaip padėti įmonėms suvokti pokyčių svarbą, kaip vieną svarbiausių jų konkurencingo ramsčių.

Gabrielius Makuška yra LPK Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekspertas.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK