Prognozuojama, kad 2025 metais maisto ir gėrimų gamybos sektoriaus augimas bus kur kas mažesnis nei inžinerinės, baldų, chemijos, ar informacinių technologijų. Ar galima tikėtis inovacijų sektoriuje, kuriam dažnai pridedamas epitetas „tradicinis“? Galima – tokia išvada nekart nuskambėjo asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Maisto inovacijos – ką valgysime rytoj?”.

Pastaruoju laiku dėmesys maistui auga geometrine progresija. Mes jau daug nuveikėme gerindami maisto produktų sudėtį, siekdami gaminti sveikatai palankesnius produktus. Šių metų sausį dešimt maisto pramonės įmonių pasirašė susitarimus su Sveikatos apsaugos ministerija, kuriais įsipareigojome keisti gaminamų produktų sudėtį, mažinant juose druskos, cukraus, sočiųjų riebalų kiekius. Tačiau to neužtenka. Visuomenei reikia naujų, inovatyvių produktų. Kokie jie turi būti, kad juos pirkėjai pamėgtų?“ – klausdamas kvietė diskusijai Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

Vartotojams svarbiausia – šviežumas, sveikatingumas, skonis

Atsakymo, kokie yra vartotojų poreikiai ir kokie tie inovatyvūs produktai turėtų būti, ieško daugelis maisto gamintojų. UAB „Puratos Lithuania“ marketingo vadovė Stela Sinkevičienė pristatė vartotojų tyrimo įžvalgas. 2015 metais buvo apklausta 12 500 vartotojų 28 pasaulio šalyse, siekta išaiškinti šimto nuomonių formuotojų įžvalgas. Rezultatai patvirtino, kad vartotojams svarbiausia – šviežumas, sveikatingumas, skonis.

„Tyrimų rezultatai rodo, kad 67 proc. lietuvių tiki, kad 2025 metais maistas bus įvairesnis, 69 proc. – kad jis bus inovatyvesnis, 46 proc. – kad bus globalus. Vartotojai įsitikinę, kad maistas vis dažniau  bus naudojamas kelyje, kad bus labiau paruoštas, patogus vartoti, labiau prieinamas (nereikės  gaminti, bus greitai pristatomas)“, –tyrimo rezultatus komentavo S. Sinkevičienė.

Pagrindinės vartotojų baimės – ar maistas išliks natūralus, kokybiškas, be kenksmingų priedų. Ir čia, beje, lietuviai kur kas optimistiškesni už kaimynus latvius. Taip pat lietuviai labiau linkę pirkti šviežią produktą vietoje pakuoto ar šaldyto. Švieži produktai suvokiami kaip aukštos kokybės.

Nors vartotojai labai domisi produkto sudėtimi, skaito etiketes, tačiau labai gajūs mitai, pavyzdžiui, apie glitimą ar palmių aliejų. Visi vienbalsiai tikina, kad jie kenksmingi, o kodėl – nelabai kas tai žino. „Mitai yra galimybė edukuoti vartotojus“, – įsitikinusi S. Sinkevičienė.

„Vartotojas nori deserto, bet nenori nuodėmės“

Koncerno „Vikonda“ inovacijų direktorius Paulius Guzevičius atskleidė, kokių maisto inovacijų tikisi savo sveikata ir sveika mityba susirūpinęs vartotojas, norintis deserto, bet nenorintis nusižengti savo paties susikurtoms taisyklėms.

Kalbant apie maisto inovacijas pasauliniame kontekste reiktų paminėti funkcinį maistą – vartotojas nori kuo daugiau sveikesnių produktų. Pasak P. Guzevičiaus, mažiau gamindamas namuose, daugiau užkandžiaudamas vartotojas vis tiek nori kokybiško maisto, nori suprasti, ką valgo, iš kur atkeliavę produktai. Rinkoje jau pradedama kalbėti apie produktų personalizaciją bei apie tokią produktų išvaizdą ir pakuotes, kurių nuotraukas norėtųsi dėti į socialinius tinklus.

„Būtina prisitaikyti prie naujų vartotojų segmentų, kurie reikalauja tvaresnės ir skaidresnės maisto sistemos“, – rekomenduoja P. Guzevičius.

„Išskirtinumo, autentiškumo paieškos, sveikesnio gyvenimo būdo siekimas, naujų patirčių, įvairovės ieškojimas“, – tokius pagrindinius vartotojų poreikius įvardino Vilma Kapočienė, UAB „Nestlé Baltics“ saldumynų ir kulinarijos verslo vystymo vadovė Baltijos šalims.

Suomius sudomino duona su vabzdžiais

Maisto pramonės inovacijų pokyčius puikiai iliustruoja „Fazer Bakery Baltic“ marketingo direktorės Indrės Švelnytės pristatyta suomiška istorija – kompanijos „Fazer“ gaminys „Sirkkaleipa“ – duona su vabzdžiais, kuri paskatino Suomiją priimti sprendimą, leidžiantį naudoti vabzdžius maisto produktų gamybai. Inovacijomis ir netradiciniais sprendimais garsėjanti kompanija tapo pirmąja pasaulyje, sukūrusia duoną, kurios gamybai panaudojami vabzdžiai.

„Nepaisant to, kad šiai duonai Baltijos šalių vartotojai dar vis nėra pasiruošę, tai atspindi maisto gamybos perversmą, kuomet norint sukurti inovatyvų produktą nebeužtenka vartotojams pasiūlyti tik naują formą, tam reikia kur kas daugiau – atsakomybės ir įsipareigojimo prieš visuomenę bei aplinką, pridėtinės vertės vartotojo sveikatai, pasaulinių tendencijų apčiuopimo“, – teigia  „Fazer Bakery Baltic“ marketingo direktorė.

Taigi, vartotojų norai ir skoniai labai skirtingi, tai leidžia gamintojams pasiūlyti rinkai naujus, inovatyvius produktus  ir kuo geriau atliepti nuolat augantiems vartotojų poreikiams. Tikimasi, kad dėmesys sveikesniam maistui ir sveikai gyvensenai netrukus duos rezultatų – Lietuvoje jau skaičiuojama, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis pradeda mažėti. Tuo pačiu tai nauji iššūkiai ir naujos galimybės verslui – gal netrukus galėsime kalbėti ne tik apie „HighTech“, bet ir apie „FoodTech“.

Diskusijoje „Maisto inovacijos – ką valgysime rytoj?” dalyvavo maisto gamintojai, LR Sveikatos apsaugos ir LR Žemės ūkio ministerijos, mokslo ir kitų institucijų atstovai.

 

ARTIMIAUSI RENGINIAI

13 Dec

Lietuvos pramoninink...

  • Lietuvos pramonininkų konfederacijos Kalėdų renginys ir Metų gaminio apdovanojimai

FACEBOOK