Įvairios Europos pramonės asociacijos vieningai kelia klausimą Europos Sąjungos (ES) institucijoms – Europos Komisijai ir ES Tarybai – dėl pramonės ateities žemyne. Stipriausias ir didžiausias Europos pramonės įmones vienijančios asociacijos, jų tarpe ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), siekia, kad būtų patvirtinta ambicinga ES pramonės strategija.

Vasario 16 d. 91-a ES pramonės sektorinės asociacija pasirašė bendrą deklaraciją dėl būtinybės parengti ambicingą ES pramonės strategiją. Deklaracija įteikta Elžbietai Bienkovskai – ES komisarei, atsakingai už vidaus rinką, pramonę, verslumą, smulkų ir vidutinį verslą.

Europos pramonės sektorinės asociacijos ragina ES institucijas dar kartą patvirtinti priimtą įsipareigojimą iki 2020 m. pasiekti, kad pramonės indėlis į ES BVP sudarytų 20 proc. Deklaracijoje siūloma parengti veiksmų planą iššūkiams, su kuriais šiuo metu susiduria Europos pramonė, įveikti. Taip pat prašoma įsipareigojimų, kad veiksmų planas būtų laiku vykdomas bei visuomenė būtų reguliariai informuojama apie pasiektą pažangą.

„ES lyderiai turi kruopščiai įvertinti ES pramonės politiką, siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų ir spręstų dabartines globalios rinkos keliamus iššūkius“, – teigiama deklaracijoje.

ES lyderiai turi kruopščiai įvertinti ES pramonės politiką, siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų ir spręstų dabartines globalios rinkos keliamus iššūkius.

Įtakingiausia europinė verslo organizacija „BusinessEurope“, kuriai priklauso ir LPK, kreipėsi į ES Konkurencingumo tarybą ir priminė, kad Europos verslas iš ES institucijų laukia aiškios ES pramonės strategijos ir nuoseklių veiksmų plano, siekiant stiprinti konkurencingumą Europos žemyne. „BusinessEurope“ įteikė laišką ES Tarybai šį pusmetį pirmininkaujančios Maltos ekonomikos ministrui Christian Cardona, kuris vasario 20 d. pirmininkavo ES Konkurencingumo tarybai.

„BusinessEurope“ generalinis direktorius Markus Beyrer, dalyvavęs ES Konkurencingumo tarybos susitikime, sakė, kad, nepaisant tam tikrų teigiamų ES ekonomikos pagrindinių rodiklių, daugelis pramonės sektorių susiduria su rimtais iššūkiais ir praranda dalį pasaulinės rinkos. Pasak jo, nors Europos Komisija siekia padėti Europos pramonei, stiprinti konkurencingumą, tačiau turi būti laikomasi nuoseklių veiksmų.

„BusinessEurope“ vertinimu, pagrindiniai ES konkurentai imasi koordinuotų veiksmų, siekiant skatinti savo pramonę ir įgyvendinti pramonės politikos tikslus. Tai – aiškus signalas Europai, kad laikas permąstyti ES pramonės strategiją ir ją tobulinti.

„Nauja išsami pramonės strategija turėtų apimti konkurencingumą visais aspektais. Trumpalaikės priemonės duoda naudos, tačiau reikalinga aiški kryptis ateičiai. Nors yra nesutarimų dėl pramonės politikos, išvada negali būti – nedaryti nieko. Todėl dabar kaip niekada reikalingas bendras sutarimas, kokiu keliu Europa eis į priekį“, – pažymima „BusinessEurope“ pasiūlymuose.

Nauja išsami pramonės strategija turėtų apimti konkurencingumą visais aspektais. Trumpalaikės priemonės duoda naudos, tačiau reikalinga aiški kryptis ateičiai.

LPK nuomone, pramonė išlieka varomąja technologinių procesų, investicijų į inovacijas bei mokslinius tyrimus, eksporto bei darbo vietų kūrimo jėga, todėl būtinas vieningas verslo ir politikų požiūris į pramonę bei pramonės sektoriaus integravimas į valstybės politiką.

„Tai ypač svarbu dabar, kai investicijos į pramonę ir inovacijų diegimas joje tampa pagrindine sąlyga konkuruoti globalioje rinkoje. Inovacijos pramonėje šiandien vis labiau siejamos su skaitmeninimu ir ketvirtąja pramonės revoliucija, todėl vyriausybės dėmesys nacionalinei pramonės politikai yra būtinas, siekiant užtikrinti sėkmingą skaitmeninę pramonės transformaciją visuose Lietuvos pramonės sektoriuose“, – pabrėžia LPK prezidentas Robertas Dargis.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK