Netrukus startuojant naujam 2019-2024 metų Europos Sąjungos politiniam ciklui, Europos verslo organizacijas ir darbdavius vienijanti „BusinessEurope“ pateikė Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai pramonei svarbius prioritetus. Trečiadienio vakarą Europos Parlamente pristatytame dokumente įvardyti trys kertiniai ES ramsčiai – Gerovė, Žmonės ir Planeta, kuriais turėtų būti grindžiami būsimi ES politiniai sprendimai. Kiekvienam ramsčiui priskirta po 10 prioritetinių sričių, kuriose ES per ateinančius penkerius metus raginama imtis aktyvių veiksmų.

Pasak „BusinessEurope“ prezidento Pierre’o Gattazo, kalbant apie  žmones, jų gerovę ir aplinką – verslui tenka ypatingas vaidmuo ir atsakomybė. Nuo Europos verslo sėkmės labai priklauso ir aplinkosaugos bei socialinių tikslų įgyvendinimas: tam reikalingos pelningos įmonės, augimas, darbo vietos, technologinė pažanga ir sprendimai, leidžiantys apsaugoti aplinką.

„Ateinančių penkerių metų ES darbotvarkėje turi būti numatyta moderni, į ateitį orientuota ES politika, atliepianti XXI amžiaus globalius pokyčius. Pasaulis yra pakeliui į naują geoekonominę tvarką. Siekdama sustiprinti Europos suverenitetą, ES turi kalbėti vienu balsu. Jei norime išlaikyti savo gyvenimo lygį ir būti pavyzdžiu, turime užtikrinti mūsų žemyno ekonominę sėkmę“, – kalbėdamas Europos Parlamente pabrėžė P. Gattazas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos, kuri yra „BusinessEurope“ narės, prezidentas Robertas Dargis pažymėjo, kad visos ES šalys, kurių tarpe ir Lietuva, susiduria su tomis pačiomis problemomis: nestabilumas tarptautinėse rinkose, dideli verslo gamybos kaštai, perteklinis reguliavimas, atotrūkis tarp inovacijų ir joms būtinų investicijų, kompetencijų trūkumas, skaitmeninė transformacija. Pasak jo, europinės strateginės vertės grandinės, dirbtinio intelekto klasteriai, pridėtinės vertės kūrimas dabar Europai, siekiančiai stiprinti savo pozicijas globaliose rinkose, yra svarbiausia.

„Europoje dabar kalbame apie regiono čempionų, t. y. didelių ir stiprių kompanijų, gebančių konkuruoti globaliai, formavimą. Lietuvos įmonės taip pat turi ruoštis dalyvauti šiuose procesuose ir tam galima tikėtis europinės paramos. Baigiamos rengti ES pramonės politikos gairės tam palankios – daug paramos ketinama skirti inovacijoms, strategiškai svarbioms sritims ir startuoliams. LPK pasisako už didesnį dėmesį tyrimams ir inovacijoms, taip pat priemonėms ir iniciatyvoms, padedančioms šalinti dalyvavimo Horizon Europe atotrūkį. Būtina užtikrinti geresnes sąlygas skaitmeninei transformacijai ir technologinei pažangai, kad ES neatsiliktų nuo pagrindinių konkurentų globalioje arenoje“, – teigė R. Dargis.

Pasak LPK prezidento, verslas atidžiai stebi pasirengimą būsimam programavimo periodui ir tikisi, kad prioritetai bus orientuoti į augimo užtikrinimą. Negalima pamiršti paramos mažoms ir vidutinėms įmonėms, ypač regionuose.

Gerovės ramstis

Tarp priemonių visuomenės gerovei užtikrinti, „BusinessEurope“ įvardijo vieningos rinkos stiprinimą; veiksmus nukreiptus į prekybos aplinkos stabilumo, skaidrumo ir nuspėjamumo didinimą, investicijų skatinimą ir darbo vietų kūrimą Europoje. Pažymėta, kad ES praranda pozicijas plėtojant pirmaujančias pasaulyje įmones ir būtina užtikrinti, kad Europa neatsiliktų pasaulinėse skaitmeninėse lenktynėse.

Numatyta, kad moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos yra vienas iš svarbiausių svertų, skatinančių Europos ekonomiką ir galinčių paskatinti darbo vietų kūrimą. Taip pat pasisakoma už esmines reformas ES finansų srityje, pasitikėjimo euru stiprinimą bei skirtingų nacionalinių mokesčių administracijų bendradarbiavimo gerinimą. Atskiru siūlymu išskirta ES pramonės strategija ir konkurencingumo stiprinimas. Lietuvos verslas sveikina Europos Komisijos dėmesį   verslo ir akademinio pasaulio bendradarbiavimui ir  jos siekį skatinti  orientaciją į taikomąjį mokslą ir tyrimus, ne vien į fundamentaliuosius tyrimus.

R. Dargis pažymėjo, kad LPK remia europiniu lygiu vykstančią diskusiją dėl Europos pramonės politikos strategijos iki 2030 m. ir teikė savo siūlymus. Lietuvai yra svarbu išlaikyti stiprią ir konkurencingą pramonę bei užtikrinti, jog naujoje ES pramonės strategijoje būtų atspindėti visų ES narių, jų tarpe ir Lietuvos pramonės interesai. Labai svarbu spręsti į prieigos prie finansų problemas, kurios Lietuvoje ypatingai jaučiamos regionuose. LPK prezidentas pabrėžė, kad reikia integruotos strategijos, kuri fokusuotųsi ne vien į viešąsias paslaugas, bet ir esminius ekonomikos augimo variklius ir jų stiprinimą, bendrųjų verslo sąlygų gerinimą.

Žmonių ramstis

Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad būtina spręsti skirtingų ES valstybių narių užimtumo, nedarbo, įgūdžių trūkumo problemas. Pažymima, kad aukštas darbo jėgos apmokestinimo lygis gali turėti neigiamos įtakos užimtumui, raginama siekti pažangos didindami užimtumą, kad būtų įgyvendinti socialiniai skurdo ir nelygybės mažinimo tikslai, kad žmonės galėtų maksimaliai padidinti savo galimybes darbo rinkoje.

Raginama skatinti įvairovę ir kovoti su diskriminacija, pasitelkti talentus nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, etninės priklausomybės, negalios, seksualinės orientacijos ir religinių įsitikinimų. Pažymima socialinio dialogo svarba.

Planetos ramstis

Prioritetinėse srityse priskirtose Planetos ramsčiui pabrėžiama būtinybė transformuoti ekonomiką, vadovaujantis neutralaus poveikio klimatui principais. Tai pareikalaus radikalaus visų dalyvių požiūrio pasikeitimo.

Dokumente pažymima, kad inovatyvūs sprendimai yra daugelio pramonės sektorių gelbėjimo priemonė ne tik siekiant sumažinti jų išmetamų teršalų kiekį, bet ir išlikti konkurencingiems

R. Dargio nuomone, pagrindiniai šių dienų iššūkiai Lietuvos ekonomikai yra inovacijų plėtra, pramonės ir viešojo sektoriaus skaitmenizavimas, žiedinės ekonomikos sistemos diegimas. O tam, kad parengtume mūsų visuomenę technologiniams pokyčiams, reikia konsoliduoti politinę valią į švietimo sritį, kad parengtume mūsų visuomenę technologiniams pokyčiams.

Susipažinti „BusinessEurope“ dokumentu galima čia: http://euyourbusiness.eu/

 

ARTIMIAUSI RENGINIAI

No results found.

FACEBOOK