Didžiųjų tarptautinių verslo organizacijų atstovai Europos Sąjungos (ES) bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizon Europe“, dėl kurios šią savaitę balsavo Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas, vadina svarbia priemone, padėsiančia išlaikyti konkurencingumą vykstant pasaulinėms lenktynėms inovacijų srityje.

Europos pramonės ir darbdavių organizacijas vienijančios verslo organizacijos „BusinessEurope”, kurios narė yra Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), generalinis direktorius Markus J. Beyrer sako, kad svarbiausias 2021 – 2027 m. laikotarpiui skirtos programos „Horizon Europe“ tikslas yra įveikti Europos atotrūkį inovacijose.

„BusinessEurope“ skelbia, kad Japonija išleidžia daugiau nei 3 proc. savo BVP moksliniams tyrimams ir inovacijoms, JAV išleidžia apie 2,7 proc., o Kinijos šiai sričiai skiriamos BVP lėšos šiuo metu taip pat pralenkė ES, kuri tam skiria tik 2 proc. BVP. Europa susiduria su mažėjančiu gyventojų skaičiumi bei turės daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas negu JAV ir tikrai daug daugiau nei Kinija.

J. Beyrer džiaugiasi Europos Parlamento komiteto pastangomis padidinti šiai sričiai skirtą biudžeto dalį, tačiau keletas aspektų jį verčia nerimauti. Pasak jo, pavyzdžiui, biudžeto išskirstymas tarp skirtingų sričių (ramsčių), kaip ir ribojantis trečiųjų šalių traktavimas, gali apsunkinti įmonių įsitraukimą.

Europa turi efektyviau pasitelkti inovacijas didesnei ekonominei naudai pasiekti bei iš laboratorijų atvesti rinkai daugiau novatoriškų technologijų. Šiuo atžvilgiu mes atsiliekame, o pasauliniu mastu tempas inovacijų srityje labai sparčiai didėja“, – sako M. J. Beyrer.

„BusinessEurope“ generalinis direktorius akcentuoja, kad be aktyvaus įmonių įsitraukimo, Europa vargu ar sugebės įveikti inovacijų atotrūkį.

LPK prezidentas Robertas Dargis antrina, kad ateinančiame  finansiniame  periode mokslui ir inovacijoms skiriamos lėšos bei mokslo, švietimo ir inovacijų finansavimo didinimas per programas „Erasmus“ ir „Horizon Europe“ rodo, kad pagaliau politiniai Europos lyderiai ima suprasti švietimo, mokslo ir inovacijų reikšmę.

„Mūsų visų bendras siekis ir bendras interesas – konkurencinga ir novatoriška ES, bet tam ji turi įveikti struktūrinius trūkumus ir reguliavimo kliūtis, ir, aišku, suvokti vienybės teikiamus privalumus. Numatyti inovacijų ir technologijų telkimo bei stiprinimo instrumentai atveria puikias galimybes Lietuvos pritaikomojo mokslo projektų finansavimui. Dabar reikia suskubti priimti sprendimus, padėsiančius sustiprinti mokslo ir verslo sąsajas“, – teigia R. Dargis.

Pasak LPK prezidento, visiems gerai žinomas Užsakomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentines plėtros (MTEP) darbų planas pagaliau turi būti užpildytas rimtu turiniu.

„Norėdami konkuruoti, privalome išmokti koncentruoti lėšas numatytoms proveržio sritims. Norėdami didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimo apimtis turime palengvinti verslo įsitraukimo į bendrus MTEP projektus sąlygas. Pagrindinis iššūkis Lietuvai: kaip turint tokią gerą gamyklų bazę pagal kiekį pagerinti gaminamų produktų vertę ir pereiti prie sudėtingesnių produktų, galinčių konkuruoti globalioje rinkoje, gamybos. Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti. Bet kad pasinaudotume šio technologinio proveržio vaisiais, pirmiausia  turime suvokti jų kuriamą pridėtinę vertę ir įvertinti, kokių naujų žinių ir įgūdžių turime įgyti patys“, – pabrėžia LPK prezidentas.

 

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK