Europos Komisija (EK) pristatė Lietuvai skirtą ataskaitą, kurioje visapusiškai išanalizuoti šalies ekonomikos iššūkiai. Nors realusis Lietuvos BVP augimas paspartėjo iki 2,2 proc. ir tikimasi, kad 2017 m. dėl investicijų  atsigavimo jis dar išaugs iki 2,9 proc., tačiau pažymima, kad šalis susiduria su rimtais iššūkiais – demografinėmis problemomis, sulėtėjusiu našumo augimu ir neefektyvia švietimo sistema. Šiuos klausimus jau ne pirmus metus viešai kelia ir sprendimo būdus siūlo ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).

EK ataskaitoje pažymima, kad potencialiam ekonomikos augimui įtakos turi demografiniai pokyčiai, nes mažėja darbo jėgos pasiūla, o gyventojų skaičiaus mažėjimas neigiamai veikia potencialią gamybos apimtį.

„Lietuva sparčiai sensta, pernai emigracijos srautai vėl smarkiai augo. Matydami šias tendencijas, galime prognozuoti, kad po aštuonerių metų – 2025 m. – Lietuvoje gali būti jau tik  2,5 mln. gyventojų, o  2030 metais Lietuva pasieks maždaug 50 metų vidutinį amžių. Darbo rinkai tai – didžiausias iššūkis, nes tai paveiks mūsų įmones ir mūsų valstybės gyvavimą“, – sako LPK prezidentas Robertas Dargis.

2025 m. Lietuvoje gali būti jau tik  2,5 mln. gyventojų, o  2030 metais Lietuva pasieks maždaug 50 metų vidutinį amžių. Darbo rinkai tai – didžiausias iššūkis, nes tai paveiks mūsų įmones ir mūsų valstybės gyvavimą.

EK atkreipia dėmesį, kad Lietuvos augimo perspektyvos ir fiskalinis balansas priklauso nuo to, kaip bus sprendžiamos gyventojų skaičiaus mažėjimo ir senėjimo problemos, nes mažėjanti darbo jėgos pasiūla ir didėjančios vienam gyventojui tenkančios infrastruktūros sąnaudos per ateinančius dešimtmečius mažins Lietuvos augimo potencialą.

LPK nuomone, sparčiai senstant visuomenei ir mažėjant šalies gyventojų skaičiui, ekonominiai migrantai yra neišnaudotas Lietuvos potencialas. Formuojant valstybės darbo santykių ir migracijos politiką, yra būtina atsižvelgti į augančią darbo jėgos trūkumo problemą, numatyti ir ilgalaikes priemones, nukreiptas demografinėms – gimstamumo ir emigracijos – problemoms spręsti, kuriose būtų atsižvelgta į jaunų šeimų poreikius.

„Siekiant užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą, vienas iš būdų – pritraukti žmones iš kitų šalių. Norint iki 2025 metų išlaikyti balansą, reikėtų įsileisti apie 20 tūkst. žmonių kasmet. Investicijų pritraukimas į regionus turi tapti vienu svarbiausių vyriausybės prioritetų“, – teigia LPK prezidentas.

EK ataskaitoje pažymima, kad našumas Lietuvoje sparčiai augo iki 2009 m., o nuo tada jo augimo tempas sulėtėjo. Tai siejama su privačių investicijų sumažėjimu ir nepalankia demografine situacija.

Apie tai viešai kalba ir LPK – nepakankamai augant ekonomikai darbo našumas vis labiau atsilieka nuo kylančių algų, kurios aukštyn stiebiasi pirmiausia dėl demografinio spaudimo. Darbo našumui neaugant taip greitai kaip darbo užmokesčiui, didėja darbo užmokesčio sąnaudų dalis, tenkanti produkcijos vienetui. Taigi neaugantis produktyvumas jau netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti verslo konkurencingumą.

EK pažymi, kad Lietuvos švietimo sistemos rezultatai prastėja, o pati sistema nėra efektyvi. Lietuvos rezultatai pagal Tarptautinio moksleivių vertinimo programą prastesni negu kitų Baltijos šalių, o prastai besimokančiųjų dalis per keletą pastarųjų metų labai išaugo. Lietuvos švietimo sistema sunkiai prisitaiko prie sparčiai mažėjančio moksleivių ir studentų skaičiaus, todėl joje per daug darbuotojų ir ją slegia infrastruktūros, kuri per didelė jos poreikiams, išlaikymas. Aukštajam mokslui kenkia žemi kokybės standartai ir finansinės paskatos, kuriomis skatinamas nesaikingumas ir neefektyvumas.

„Švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, nuo kurios priklauso tolimesnis valstybės ekonomikos augimas. Mažos ir gamtinių išteklių neturinčios Lietuvos didžiausias turtas yra jos žmonės, todėl mokslo kokybė turi būti didžiausias prioritetas. LPK deda pastangas, kad būtų įgyvendinta švietimo sistemos reforma, kuri atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, taip pat būtų užtikrinama švietimo ir mokslo bei inovacijų ir technologijų plėtra“, – kalba R. Dargis.

Švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, nuo kurios priklauso tolimesnis valstybės ekonomikos augimas. Mažos ir gamtinių išteklių neturinčios Lietuvos didžiausias turtas yra jos žmonės, todėl mokslo kokybė turi būti didžiausias prioritetas.

Pasak jo, akivaizdu, kad viena pagrindinių Lietuvos švietimo sistemos silpnybių šiandien yra prasti mokinių mokymosi rezultatai. To priežastis – netinkama mokytojų rengimo sistema, o pasekmė – darbo rinkos lūkesčių neatitinkanti darbo jėgos pasiūla. Todėl būtina keisti mokytojų rengimo sistemą, gerinti mokytojo profesijos patrauklumą.

LPK nuolat siūlo sprendimus, kurie didintų Lietuvos konkurencingumą ir skatintų šalies ekonomikos augimą. Pramonininkų nuomone, neatidėliotini darbai Vyriausybės laukia mokestinės ir verslo aplinkos, inovacijų (E-Valstybė, Pramonė 4.0, inovacijų ir technologijų plėtra), regionų politikos, socialinės politikos ir darbo rinkos, migracijos ir demografijos, švietimo ir mokslo, energetikos, transporto ir infrastruktūros, aplinkosaugos, eksporto ir investicijų skatinimo srityse.

2015 m. rudenį LPK teikė pasiūlymus politinėms partijoms, o 2016 m. rudenį pristatė verslo pasiūlymus septynioliktosios Vyriausybės 2016–2020 metų programai. LPK prezidentas 2016 metų pabaigoje ir 2017 metų pradžioje susitiko su dalimi naujai paskirtų ministrų ir jiems pristatė klausimus, kuriuos siūlo įtraukti į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą ir ministerijų metinius planus. Detalius LPK pasiūlymus galite rasti ČIA

2017 m. vasario 2 d. LPK surengtoje konferencijoje „Lietuva po 2020 m. be Europos pinigų – kokie iššūkiai laukia?” pramonininkai pateikė savo matymą kokiems radikaliems pokyčiams turi pasirengti valstybė iki 2020 m., siekiant užtikrinti tvarią valstybės plėtrą, didinti konkurencingumo ir ekonomikos augimą. Detalią informaciją apie tai galite rasti ČIA.  

ARTIMIAUSI RENGINIAI

Informacijos rasti nepavyko.

FACEBOOK