Europos Komisijos įvardintiems Lietuvos ekonomikos iššūkiams spręsti reikalingi politiniai sprendimai

Europos Komisija pristatė kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti jų ekonomikos iššūkiai. Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad po vieno didžiausių realiojo BVP smukimo ES  Lietuvos ekonomika įspūdingai atsigavo ir 2011-2014 vidutiniškai augo 4,1 % BVP kasmet. Vis dėlto šalis susiduria su iššūkiais, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ateityje.  Apie EK įvardintas  problemas ir kaip jas spręsti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) viešai kalba jau  ne pirmus metus.

Demografiniai pokyčiai:  jau po 10 metų Lietuvos laukia rimti demografiniai iššūkiai, o Lietuva iki šiol neturi  jokios ilgalaikės migracijos politikos ir strategijos. Statistika rodo, kad pastaraisiais metais žymiai išaugo atvykstančiųjų gyventi į Lietuvą skaičius, sumenko emigracijos mastai, tačiau daugiausia nerimo kelia prognozės dėl darbingo amžiaus žmonių skaičiaus sumažėjimo. Daugiausia darbo jėgos šiandien turime 50-54 metų amžiaus kategorijoje, po dešimtmečio gausiausia grupė bus 60-64 metų amžiaus. Naujausios demografinio tyrimo prognozės rodo, kad 20-39 metų jaunimo Lietuvoje per dešimtmetį sumažės 180.000 Arba kitaip tariant – vienam darbingo amžiaus žmogui teks išlaikyti dar daugiau ekonomiškai neaktyvių gyventojų, kurių jau dabar turime daugiau nei 50 proc.

Naujausios demografinio tyrimo prognozės rodo, kad 20-39 metų jaunimo Lietuvoje per dešimtmetį sumažės 180.000 Arba kitaip tariant – vienam darbingo amžiaus žmogui teks išlaikyti dar daugiau ekonomiškai neaktyvių gyventojų, kurių jau dabar turime daugiau nei 50 proc.

Daugiau nei pusė savivaldybių per pastaruosius 14 metų neteko apie penktadalio gyventojų. Dėl sumažėjusio kvalifikuotų darbuotojų skaičiaus kai kuriuose regionuose sunku užtikrinti gerai apmokamas darbo vietas, situacija dar sudėtingesnė kaimo vietovėse.

LPK nuomone, sparčiai senstant visuomenei ir mažėjant šalies gyventojų skaičiui, ekonominiai migrantai yra neišnaudotas Lietuvos potencialas. Formuojant valstybės darbo santykių ir migracijos politiką, yra būtina atsižvelgti į augančią darbo jėgos trūkumo problemą. Reikia numatyti ir ilgalaikes priemones, nukreiptas demografinėms – gimstamumo ir emigracijos – problemoms spręsti, kuriose būtų atsižvelgta į jaunų šeimų poreikius. Investicijų pritraukimas į regionus turi tapti vienu svarbiausių vyriausybės prioritetų.

Darbo teisės aktai pasenę ir kai kuriais atžvilgiais laikomi pernelyg ribojančiais: nerimą kelia tai, kad šiuo metu  Seimo komitetuose svarstyto Darbo kodekso projekto nemaža dalis  nuostatų buvo pakoreguotos. Dalies mokslininkų siūlytų lanksčių nuostatų buvo atsisakyta, kas akivaizdžiai šiuo atveju neprisideda prie darbo santykių lankstumo didinimo ir nepagerina konkurencingumo sąlygų,  pavyzdžiui:

• paliktas toks pats terminuotų sutarčių reglamentavimas, t.y. jas galima sudaryti tik nenuolatinio pobūdžio darbui. Tuo tarpu nemaža dalis darbdavių teigė, kad galėtų įdarbinti papildomai darbuotojų, jei būtų galimybė juos įdarbinti terminuotai į nuolatinio pobūdžio darbą;
• nors dalinai perkelta Darbo laiko direktyva ir numatyta, kad vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį gali būti iki 48 valandų, tačiau suminės darbo laiko apskaitos atveju vis tik paliktas maksimalaus darbo laiko ribojimas per septynias dienas iki 48 valandų. Šiuo atveju tai nėra lankstu nei darbdavio, nei darbuotojo atžvilgiu;
• atsisakyta nenustatytos apimties darbo sutarties. Nors tai būtų visiškai naujas dalykas Lietuvoje, tačiau sudėjus atitinkamus saugiklius ši darbo forma galėtų būti patraukli moksleiviams, studentams, iš darbo rinkos iškritusiems asmenims;
• nuostatose dėl įspėjimo terminų vis dar išliko tam tikrų darbuotojų kategorijų išskyrimas, t.y. vieniems šie terminai trumpesni, kitiems ilgesni (turintiems vaiką iki 14 metų bei priešpensinio amžiaus). Suprantamas noras šiuos žmones išlaikyti darbo rinkoje, tačiau tokios nuostatos kaip tik lemia neigiamą požiūrį į šių darbuotojų įdarbinimą;
• paliktos nuostatos dėl papildomų atostogų už darbo stažą, neleista dėl šių dalykų susitarti kolektyvinėje sutartyje;
• viso naujojo DK tendencija, kad į darbuotoją vis dar žiūrima kaip į silpnąją darbo santykių šalį. Nors šiandieninės realijos ir ateities perspektyvos (darbo jėgos trūkumas) rodo, kad dažnai situacija jau yra visiškai kitokia.

Projektas, kuris gimė po svarstymų Seimo komitetuose nėra pats optimistiškiasias variantas, kokio norėtų darbdaviai, nes tai iš esmės nesprendžia Lietuvos investicinio patrauklumo ir konkurencingumo didinimo klausimų.

EK ragina Lietuvą  racionalizuoti švietimo sistemos finansavimą ir struktūrą, plėtoti mokymąsi visą gyvenimą ir gerinti aktyvios darbo rinkos politikos tikslingumą ir veiksmingumą: LPK  nuolat kalba apie tai, kad švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, nuo kurios priklauso tolimesnis valstybės ekonomikos augimas. LPK deda pastangas, kad būtų įgyvendinta švietimo sistemos reforma, kuri atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, taip pat būtų užtikrinama švietimo ir mokslo bei inovacijų ir technologijų plėtra.

Akivaizdu, kad viena pagrindinių Lietuvos švietimo sistemos silpnybių šiandien yra prasti mokinių mokymosi rezultatai. To priežastis – netinkama mokytojų rengimo sistema, o pasekmė – darbo rinkos lūkesčių neatitinkanti darbo jėgos pasiūla. Mokytojo profesija Lietuvoje nėra patraukli, todėl į mokyklas neateina dirbti jauni ir perspektyvūs specialistai. Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis yra vienas didžiausių Europoje, o atlyginimai – vieni mažiausių. Todėl būtina keisti mokytojų rengimo sistemą, gerinti mokytojo profesijos patrauklumą. Reikia optimizuoti mokslo ir studijų institucijų tinklą, konsoliduojant mokslinį potencialą, sukurti paskatų sistemą, sudarysiančią sąlygas į Lietuvos universitetus pritraukti pasaulinio lygio mokslininkus, taip pat jaunus talentus, užsienyje dirbančius ar vyresnėse pakopose studijuojančius lietuvius, panaikinti atotrūkį tarp mokslinių  tyrimų  ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų, siekiant glaudaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo.

Reikia optimizuoti mokslo ir studijų institucijų tinklą, konsoliduojant mokslinį potencialą, sukurti paskatų sistemą, sudarysiančią sąlygas į Lietuvos universitetus pritraukti pasaulinio lygio mokslininkus, taip pat jaunus talentus, užsienyje dirbančius ar vyresnėse pakopose studijuojančius lietuvius, panaikinti atotrūkį tarp mokslinių  tyrimų  ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų, siekiant glaudaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo.

Lietuvoje pastebimas ribotas progresas mokesčių srityje: apie tai kalba ir Lietuvos pramonininkų konfederacija – papildomų investicijas skatinančių mokestinių priemonių labai pasigendama. Nors pastaraisiais mėnesiais matome svarų materialiųjų investicijų augimą, reinvestuojamo pelno neapmokestinimas paskatintų įmones dar daugiau išteklių skirti atsinaujinimui ir tuo pačiu konkurenciniam pranašumui didinti. Svarbu paminėti, jog investicijos į materialiąsias investicijas sukuria didžiausią multiplikatoriaus efektą ekonomikoje.

2015 m. spalio 12 d. LPK surengtoje konferencijoje „Galimybės valstybės konkurencingumui didinti. LPK pasiūlymai politinėms partijoms“ pateikė savo siūlymus kaip tvarią valstybės plėtrą užtikrinti tolimesniais politiniais sprendimais, kurie didintų konkurencingumo ir ekonomikos augimą. Detalią informaciją apie tai galite rasti:  https://archyvas.lpk.lt/pasiulymai-politinems-partijoms/.