Balandžio 9 d. Užsienio reikalų ministerija kartu su Europos Komisija pirmą kartą Lietuvoje surengė Rinkų prieigos dieną (Market Access Day). Tradicinis skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse organizuojamas renginys skirtas diskusijai tarp Europos pramonės ir verslo atstovų bei Europos Komisijos atstovų, siekiant informuoti apie prekybos su trečiosiomis šalimis tarifinius/netarifinius barjerus ir eksporto sąlygas.

Kviečiame pasinaudoti nemokama paslauga eksportuojančiam verslui – rinkos prieigos duomenų baze Market Access Database (MADB)

Lietuvos eksportas šių metų sausį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 8 proc. iki 2,3 mlrd. Eur, rodo Eurostato duomenys. Eksportas į trečiąsias (ne ES) šalis padidėjo 10 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir sudarė 0,9 mlrd. Eur.

Pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkos vis dar išlieka Skandinavijos ir Vakarų Europos šalys, tačiau Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, š. m. sausio-vasario mėnesių statistika rodo, kad Lietuvos verslas atradęs ir tokias tolimas eksporto rinkas, kaip Japonija (eksportuota už 41,9 mln. Eur), JAV (164,5 mln. Eur), Kanada (25,7 mln. Eur), Kinija (36,5 mln. Eur), Singapūras (101,1 mln. Eur), Turkija (64,7 mln. Eur), Kazachstanas (58,2 mln. Eur), Uzbekistanas (23,5 mln. Eur), jau nekalbant apie artimiausias kaimynes – eksporto rinkas Rusijoje (551,9 mln. Eur), Baltarusijoje (163 mln. Eur), Ukrainoje (132,1 Eur) ir Norvegijoje (133,1 mln. Eur).

Kaip rodo statistika, Lietuvos eksportuotojai produktų ir paslaugų eksportui renkasi ir didesnės rizikos bei papildomų tarifinių/netarifinių barjerų turinčias trečiąsias šalis, prekyba su kuriomis nežinant galimų prekybos barjerų – neadekvačių muitų, kvotų, licenzijavimo skirtumų (neatitikimas su ES licenzijomis), dalyvavimo viešuosiuose trečiųjų šalių pirkimuose trikdžių (diskriminacinis mechanizmas), techninių, sanitarinių ir fitosanitarinių reikalavimų gausos (nacionaliniai standartai neatitinkantys ES ar tarptautinių standartų) bei lokalizacijos reikalavimų (privalomumas trečiosiose šalyse teikti paslaugas naudojant tik tos šalies įrangą/infrastruktūrą, pirkti vietinės gamybos elementus) – dažnai trukdo sklandžiai eksportuoti prekes ar paslaugas į ne-ES šalis, išaugina produkcijos kaštus ir padaro produktą nekonkurencingu trečiosios šalies rinkoje.

Siekiant išvengti eksporto barjerų, Europos Komisija deda didžiules pastangas informuoti ir paruošti ES eksportuotojus galimiems prekybos trikdžiams. Tam sukurta paslauga eksportuojančiam verslui – rinkos prieigos duomenų bazė (Market Access Database (MADB)), kuri yra visiškai nemokama paslauga internetu, su nuolat atnaujinama informacija apie importo sąlygas daugiau nei 100-te ne-ES šalių rinkų. Keliais mygtuko paspaudimai bet kuris ES eksportuotojas gali gauti savalaikę informaciją apie tuo metu galiojančius konkrečios šalies:

  • Tarifus
  • Svarbius formalumus ir dokumentaciją, kurią reikia pildyti
  • Kilmės taisykles (siekiant pasinaudoti preferenciniais muitais)
  • Statistiką
  • Pagrindinius prekybos barjerus, kuriuos patiria ES eksportuotojai svetur.

Kviečiame Lietuvos eksportuotojus pasinaudoti Europos Komisijos paslauga teikiama žemiau nurodytu adresu:

http://madb.europa.eu/madb/indexPubli.htm

Europos Taryba yra įsipareigojusi plėtoti tvirtą, taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą ES viduje. Prekybos santykius su trečiosiomis šalimis ES valdo prekybos susitarimais, kuriais siekiama nustatyti geresnes prekybos galimybes ir įveikti kliūtis prekybai.

Rinkų prieiga ES eksportuotojams dažnai stabdoma augančiu trečiųjų šalių protekcionizmu – šiuo metu prekybai skaičiuojami 425 prekybos barjerai 59-iose trečiosiose šalyse. ES prekybos santykiai su trečiosiomis šalimis reglamentuojami prekybos susitarimais, kuriais siekiama sudaryti geresnes prekybos galimybes ir įveikti susijusias kliūtis. To pasekoje ES su trečiosiomis šalimis sudariusi prekybos susitarimus su Kanada, Japonija (nuo 2019 m. vasario 1 d.), deramasi su Singapūru, Vietnamu, Meksika, MERCOSUR (Argentina, Brazilija, paragvajus ir Urugvajus), Čile, Australija ir Naująja Zelandija. Tokių prekybos susitarimų nauda prekybai:

  • Atveriamos naujos rinkos
  • Padidėja investavimo galimybės
  • Panaikinami muitai ir sumažinamas biurokratizmas
  • Palengvinamos tranzito procedūros muitinėse ir nustatomos bendros taisyklės.

Atsiradus nereglamentuotiems tarifiniams/netarifiniams, techniniams reglamentams trečiosiose šalyse bei protekcionizmo atvejams, kviečiame kreiptis į Užsienio reikalų ministerijos vieno langelio principu veikiantį kontaktą adresu:

prekybosbarjerai@urm.lt arba marketaccess@urm.lt.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK