Vasario mėnesį Europos Komisijai (EK) pristačius šalių ekonomikos ataskaitas, Lietuva vaizdingai apibūdinta kaip „paradokso valstybė“ – pasižyminti įspūdingu augimu per pastarąjį dešimtmetį, tačiau turinti daug rizikų (demografinių problemų, sulėtėjusio našumo augimo, švietimo sistemos efektyvumo), kurios stabdo tolimesnį ekonomikos augimą ilguoju laikotarpiu. Antradienį Vilniuje lankantis EK aukšto lygio vadovams buvo pristatytos prioritetinės Europos Sąjungos (ES) lėšų investavimo programos „Sanglaudos politikos“ kryptys 2021-2027 metams. Šiame etape pateiktas dar detalesnis Lietuvos struktūrinių problemų turinys bei tolimesnių rekomendacijų dizainas ir pabrėžta, kad struktūriniai fondai patys savaime negali išspręsti problemų.

Europos semestro tikslas yra atrinkti tas sritis ir tuos projektus (orientuotus spręsti tiek socialinės atskirties, tiek verslo konkurencingumo problemas), kurie ekonomikoje potencialiai sukurs daugiausia pridėtinės vertės ilguoju laikotarpiu. Normunds Popens, Europos regionų ir miestų politikos direktorato pavaduotojas, pristatymo metu ne kartą pažymėjo, jog panaudoti struktūrinius fondus nėra tikslas savaime, bet galimybė įgalinti visapusišką ekonomikos augimą.

Pasak EK atstovų, Lietuvos vyriausybinių organizacijų ir socialinių partnerių užduotis – įvardyti, kaip geriausiai panaudoti finansinius resursus šių problemų sprendimui. Tokiu būdu viršvalstybinė organizacija siekia didinti valstybės-narės lygiu vykstančių struktūrinių fondų paskirstymo procesų atskaitingumą, skaidrumą ir, svarbiausia, efektyvumą.

Su verslu susijusi praėjusio 2014-2020 m. Sanglaudos politikos laikotarpio įgyvendinimo statistika Lietuvoje atrodo taip: suteikta finansinė parama 4800 verslų ir daugiau nei 250 firmų, bendradarbiaujančių su mokslinėmis institucijomis; daugiau nei 10 tūkst. darbuotojų pasikėlė kvalifikaciją ir įgijo naujų įgūdžių; aktyviomis priemonėmis suteikta pagalba įsidarbinti 90 tūkst. bedarbių, įskaitant 40 tūkst. asmenų jaunesnių nei 29 metai; ir kt.

Numatoma, kad ši ataskaita bus pagrindas Lietuvos ir EK deryboms dėl investicijų prioritetų 2021-2027 metais. Pati Komisija įvardija 5 kliūtis, kurios Lietuvai trukdo kurti aukštesnę pridėtinę vertę:

  • žemas inovacijų eksploatavimas: menkos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) investicijos, silpna integracija į pasaulines vertės grandines ir nepatraukli mokslinių tyrimų sistema;
  • nepakankamas skaitmeninių technologijų įsisavinimas: maža dalis IRT specialistų bei įgūdžių neatitikimas, taip pat žema e-paslaugų kokybė ir tarpusavio sąveika;
  • ekonomika išlieka koncentruota į resursus ir reikli energijai;
  • transporto sistemos efektyvumas žemiau ES vidurkio pagal tinklo apimtį, inovatyvius sprendimus, anglies dvideginio emisijas ir saugumo problemas;
  • dideli teritoriniai pajamų ir nedarbo skirtumai bei neproporcingai didelė miestų-kaimo vietovių skirtis.

Apie problemas kalbama ne pirmus metus

Ataskaitoje įvardintos tos pačios problemos, apie kurių sprendimo būtinybę verslas kalba jau keletą metų. Tiek viešosios, tiek privačios investicijos būtinos siekiant atsverti neproporcingą produktyvumui atlyginimų augimą, stiprinant MTEP pajėgumus, didinant skaitmenizaciją versle ir viešajame sektoriuje, skatinant smulkaus ir vidutinio verslo augimą ir konkurencingumą, plėtojant sumaniąsias specializacijas, pramonės pertvarkas ir verslumui reikalingus įgūdžius.

Svarbūs investicijų poreikiai susiję ir su būtinybe skatinti energijos vartojimo efektyvumo priemones ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją, perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir gerinant prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją. Taip pat svarbu plėtoti tvarų, atsparų klimato kaitos poveikiui, pažangų, saugų ir įvairiarūšį trans-europinį transporto tinklą bei skatinti tvarų judumą mieste.

EK atstovai vizito metu ypač akcentavo vieną iš Sanglaudos politikos tikslų – didinti socialinį dialogą tarp visų piliečių, pabrėždami glaudesnio Vyriausybės ryšio su visuomene būtinybę.

 Europos Komisijos pristatyta Lietuvos ataskaita 2019

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK