Lpk Logo Lt

Diskusija dėl Europos Semestro

2019 09 13

Liepos 11 d. Europos Komisijos atstovybėje Vilniuje įvyko Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) organizuota diskusija „Europos semestras: socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės vaidmuo“. Diskusijoje dalyvavo 27 dalyviai iš 10 organizacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Nacionalinės vartotojų konfederacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir kitų sąjungų ir asociacijų. Šio susitikimo tikslas – su socialinių partnerių bei organizuotos pilietinės visuomenės atstovais aptarti Europos semestrą, Europos Komisijos rekomendacijas šalims bei nacionalinių vyriausybių darbotvarkes. Diskutuota apie tai, koks yra pilietinės visuomenės bei socialinių partnerių vaidmuo šiame procese, ar organizacijų atstovai yra pakankamai aktyvūs ir kvalifikuoti dalyvauti procese, kaip būtų galima tobulinti procesą ir visuomenės įsitraukimą.

Siekdama veiksmingai prisidėti prie Europos semestro tikslų įgyvendinimo, labiau įtraukti pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius į Europos semestro procesą, užtikrinti, kad socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės balsas Europos semestro klausimais būtų labiau girdimas tiek ES, tiek ir nacionalinėse institucijose, EESRK įsteigė Europos semestro grupę,  kurią sudaro po vieną atstovą iš 27 šalių. Lietuvos delegacijos atstovas šioje grupėje – Gintaras Morkis.

Daugiausiai dėmesio diskusijoje buvo skiriama šešiems EESRK Europos semestro grupės diskusijai pasiūlytiems klausimams.

  • Diskusijos dalyviai Europos Komisijos šalies situacijos vertinimą iš esmės laiko teisingu, o pačias rekomendacijas Lietuvai – svarbiomis.

Šalies ataskaitoje bei rekomendacijose iškelti iššūkiai Lietuvai: pajamų nelygybės ir skurdo mažinimas, įtraukaus augimo užtikrinimas ir investicijų didinimas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, našumo bei darbo jėgos pasiūlos didinimas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius, kalbėdamas apie Europos Komisijos rekomendaciją gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui, sakė, jog turima omenyje nekilnojamąjį turtą bei automobilių, pirmiausia – labiausiai taršių, apmokestinimą. Jis sakė, kad Lietuvoje nekilnojamojo turto nuosavybės struktūra yra ne tokia, kaip kitose ES šalyse. Lietuvoje didelė dalis visuomenės, visų pirma pensinio amžiaus žmonės, turi būstą nuosavybės teise. Apmokestinus jį reikštų, kad mokėti turėtų vargingiausiai gyvenanti visuomenės dalis, kurios pajamas šiuo metu ir siekiama padidinti.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad LPK yra ne kartą išsakiusi poziciją, jog keičiant nekilnojamojo turto apmokestinimą, kompleksiškai turėtų būti keičiama ir visa žemės bei kito NT mokesčio mokėjimo tvarka, apjungiant šiuos įstatymus į vieną ir taikant vieningą apmokestinimo sistemą.

Taršiausi arba seniausi automobiliai taip pat dažniausiai priklauso skurdžiau gyvenančioms gyventojų grupėms. Taigi, visuotinį automobilių apmokestinimą būtų galima svarstyti tik atsižvelgiant į automobilio variklio galią. Tačiau veikiausiai tai nebūtų tas modelis, kurio siekiama, kadangi abejotina, kad pajamos iš tokio mokesčio pakankamai viršytų jo administravimo išlaidas, kadangi tokie automobiliai Lietuvoje nesudaro kritinės masės.

  • Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai yra atsakas į daugelį problemų – būtinybę investuoti į švietimą ir inovacijas, gerinti kokybę ir efektyvumą, mažinti socialinę atskirtį, ekonominius ir socialinius skirtumus tarp miestų ir regionų.

 

  • EK rekomendacijos nacionalinėje reformų darbotvarkėje atsispindi. Nacionalinėje reformų darbotvarkėje pateikiami svarbiausi Vyriausybės veiksmai, siekiant įveikti jau minėtus iššūkius. Tačiau kai kurie diskusijos dalyviai pasisakė, kad tvarus valstybės ekonominis augimas ir socialinė gerovė priklauso nuo tokių faktorių, kaip finansai, žmogiškasis kapitalas ir konkurencinė aplinka. Valstybė iki šiol neturi apsibrėžusi aiškios valstybės ekonominio augimo ir konkurencingumo perspektyvos ateičiai. Tai labai svarbu, nes gerai išvystytos socialinės sistemos įmanomos tik augančiose ekonomikose, o socialinės problemos gali būti išspręstos tik užtikrinus sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.

Dėl demografinių veiksnių mažėjant dirbančiųjų skaičiui ateityje bus ypač svarbu, kad įgūdžiai ir išsilavinimas atitiktų darbo rinkos poreikius ir leistų dirbti našiai – tam reikalingas aukštos kokybės švietimas. Vidurinių ir aukštųjų mokyklų tinklui neprisitaikant prie mažėjančio mokinių skaičiaus, užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas darosi vis sudėtingiau, sistema nėra pasiruošusi sparčiam žmonių perkvalifikavimui ir nesuteikia žmonėms žinių, kaip maksimaliai išnaudoti naujų technologijų teikiamas galimybes.

Suaugusiųjų mokymo intensyvumas Lietuvoje gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. Tačiau nacionalinėje reformų darbotvarkėje suaugusiųjų švietimo ir perkvalifikavimo problematika neatsispindi, nenumatytos ir jokios lėšos situacijai šioje srityje pakeisti. Įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį modelio įtvirtinimas turi tapti pagrindine ir prioritetine aktyvios darbo rinkos politikos priemone.

Norint išlikti konkurencingiems pasaulio rinkose, reikia spėti su globaliomis skaitmenizavimo tendencijomis, o tam reikia užtikrinti, kad Lietuvos politikai keistų požiūrį į švietimą, sąlygas inovacijoms ir technologinį pramonės atsinaujinimą.

Verslo bendruomenei atstovavę diskusijos dalyviai pabrėžė, jog nepritaria tikslams kelti MMA, taip, kaip numatyta nacionalinėje reformų darbotvarkėje, nes tai prieštarauja Europos Komisijos raginimui viešąją politiką formuoti nekenkiant ekonominiam augimui. Šiuos planus kritiškai įvertino ir neseniai viešėję Tarptautinio valiutos fondo atstovai, pabrėžę, jog lėtėjant ekonomikos augimui toks sprendimas gali turėti gilių ekonominių pasekmių potencialios krizės kontekste. Sprendimas didinti MMA gali neigiamai paveikti ir taip šiuo metu jautriausius – regionų – verslininkus. Dar daugiau, Lietuvos banko skaičiavimais, nuo 2016 m. realus darbo užmokestis ir taip augo sparčiau nei darbo našumas.

Diskusijoje užsiminta, jog naujoji ES daugiametė finansinė programa 2021-2027 turėtų būti labiau susieta su Europos semestru, tiek su bendraisiais ES iššūkiais bei siekiais, tiek ir su konkrečiais nacionaliniais uždaviniais.

  • Profesinių sąjungų konfederacijos atstovai ir kiti diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad rekomendacijose jau ne pirmi metai minimos tos pačios problemos, o tai rodo, jog kai kuriuose sektoriuose Lietuva vis dar nepasiekia reikiamos pažangos. Aptarta, kaip būtų galima patobulinti procesus, kad organizuotos pilietinės visuomenės įsitraukimas būtų produktyvesnis.

 

  • Daugelis dalyvių nurodė, kad organizacijoms yra sudėtinga dalyvauti Europos semestro procese dėl žmogiškųjų ir finansinių resursų trūkumo; kvalifikacijos trūkumo; menko žiniasklaidos dėmesio šiai temai ir visuomenės susidomėjimo. 

 

  • Dalyviai patvirtino, kad socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė nori dalyvauti Europos semestro procese ir yra to pridėtinė vertė.

Susijusios naujienos

E. Stonkutė: Kinijos iššūkis Europai

2024 03 27
Egle Stonkute 2 Scaled 1

Reformų Barometras 2024: pesimistinis Europos konkurencin...

2024 03 20
Reform Barometer Cover Page Lpk

LPK narių vadovai susitiko su pirmininkaujančios ES Taryb...

2024 03 14
Pro 0bqoamhw
Archyvas, EESRK, ES, lpk, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"signature":"9874198ac12149bb29a3740491eeb18e","user_id":2,"time":1711471143,"lang":"lt","post__not_in":[2565],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, EESRK, ES, lpk, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="502">

Įrašykite paieškos frazę: