Liepos 19 d. Europos Komisijos (EK) atstovybėje Vilniuje vyko diskusija apie klimato kaitą, energetiką ir Europos ateitį. Diskusijoje dalyvavo EK Pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, atsakingas už energetikos sąjungą, EK narys Vytenis Andriukaitis, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pasak renginyje dalyvavusio Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Vidmanto Janulevičiaus, diskusijoje buvo aptarta daug aktualių klausimų – kokia turėtų būti Europos klimato politika ir kaip prie jos gali prisidėti Lietuva? Ar galime iki 2050 metų pakeisti Europos ekonomiką taip, kad ji būtų neutrali klimato atžvilgiu? Kaip užtikriname, kad energetinio saugumo socialinė ir ekonominė nauda būtų didesnė nei kaštai? Ar įmanoma misija Lietuvai iki 2030 metų pasiekti, kad 45 proc. energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių?

Pažymėta, kad Lietuva turi ambicijų bei potencialo įgyvendinti šiuos tikslus. M. Šefčovičius Lietuvą pavadino energetikos sektoriaus čempione. Pagal savo ambicingus tikslus atsinaujinančios energetikos sektoriuje Lietuva yra ES pirmaujančių penketuke. Pavienių saulės energijos vartotojų skaičius Lietuvoje taip pat auga.

Diskusijoje buvo pabrėžta, kad energetinio saugumo klausimai bei klimato kaitos tikslų įgyvendinimas yra neatsiejami nuo naujų technologijų. Europoje visuomenės parama klimato kaitos klausimams yra tikrai labai didelė, bet galvojant apie ateitį reikia strateginio požiūrio – būtina parengti žmones dirbti su naujomis technologijomis, suvokti dirbtinio intelekto teikiamą pridėtinę naudą.

„Tik eidami šiuo keliu galėsime užtikrinti, kad Europoje kursime aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir plėtosime naujausiomis technologijomis grįstą pramonę. Bendras visų siekis yra technologiškai stipri Europa, bet tam, kad jos gamintojai galėtų konkuruoti globaliose rinkose, būtina užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas. Europai reikalinga aiški ir stipri pramonės strategija bei sistema, užtikrinanti technologinį ES įmonių nepriklausomumą”, – sakė V. Janulevičius.

„Manau, kad turime keisti požiūrį į atsinaujinančią energetiką. Iki šiol dar vyksta diskusijos, kad tai kol kas brangios technologijos, tačiau turime į tai žiūrėti kaip į energetinę nepriklausomybę užtikrinantį faktorių. Atsinaujinanti energetika suteikia galimybę patiems pasigaminti energiją ir atsisakyti dujų bei naftos importo. Eidami šiuo keliu pamatysime, kad eksporto ir importo balansas ženkliai pasikeis. Taip pat labai svarbu sudaryti sąlygas vidutinėms ir smulkioms įmonėms dalyvauti klimato kaitos programose”, – pabrėžė LPK viceprezidentas.

Diskusijoje akcentuota, kad sprendžiant klimato kaitos klausimus labai svarbi pažanga ne tik energetikos, bet ir transporto bei žemės ūkio sektoriuose, reikalingos permainos pramonėje. Naujausių technologijų diegimas, sprendžiant klimato kaitos klausimus, šiandien yra finansiškai didelė našta, bet reikia ieškoti balanso ir žvelgti į tai kaip į ateities galimybę.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK