„BusinessEurope”: 2018 m. ES ekonomikos ir jos augimą lėtinančių veiksnių apžvalga

Europos pirmaujančias pramonės ir darbdavių organizacijas vienijanti verslo organizacija „BusinessEurope”, kurios narė yra Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), paskelbė 2018 m. pavasario ekonomikos apžvalgą. Apžvalgoje pažymima, kad nepaisant ekonomiškai sėkmingų 2017-ųjų, Europos įmonės vis labiau junta kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, o tai trukdo jų plėtros planams.

Tikimasi nuosaikesnio augimo

Pristatydama apžvalgą, „BusinessEurope” prezidentė Emma Marcegaglia teigė, kad 2017-ieji buvo labai stiprūs metai, tačiau verslas išreiškia vis stipresnį nuogąstavimą, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimas pasiekė piką, po kurio seks sulėtėjimas.

„Jau pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas lėtesnis augimas – galimai dėl ​​labai šaltos praėjusios žiemos Europoje. Mažėjančiam verslo pasitikėjimui įtakos gali turėti keletas ilgalaikių veiksnių. Visų pirma, Europos įmonės vis labiau susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema, kuri gali neigiamai atsiliepti jų plėtros planams“, – teigė „BusinessEurope” prezidentė.

Darbo rinkos iššūkiai Lietuvoje

LPK patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas pastebėjo, kad Lietuvos verslui didelė dalis iššūkių taip pat ateina iš situacijos darbo rinkoje.

„Nepaisant to, kad nedarbo lygis Lietuvoje mažėja, jis krenta itin lėtai, o Lietuvos darbo rinka šiuo metu patiria spaudimą iš karto keliais frontais. Pirma – Lietuvos gyventojų aktyvumas darbo rinkoje šiuo metu yra rekordiškai didžiausias nuo pat Lietuvos įstojimo į ES. Užimtumo prasme Lietuvos darbo rinka jau pasiekė piką. Antra – iki šiol beveik pusė (apie 40 proc.) visų likusių bedarbių Lietuvoje darbo neturi ilgiau nei vienerius metus, todėl daugeliui jų grįžti į darbo rinką nebus lengva dėl motyvacijos ir/ar kompetencijų trūkumo“, – sakė A. Izgorodinas.

Pasak eksperto, aštrėjančią situaciją patvirtina darbo užmokesčio statistika – pavyzdžiui, Lietuvos pramonėje darbo užmokestis per pastaruosius 5 metus išaugo kiek daugiau nei 40 proc.

Įvardino didžiausias rizikas ES ir pasaulio ekonomikai

Pasak „BusinessEurope” vadovės, didžiausia rizika ES ir pasaulio ekonomikai vis labiau kyla dėl didėjančio protekcionizmo ir vienašališkų veiksmų, kurių imamasi už daugiašalės prekybos sistemos ribų.

„Pagrindinių tarptautinių institucijų atliekami ekonomikos tyrimai rodo, kad vykstantys prekybos karai gali stipriai pakenkti pasaulio ekonomikos augimui,“ – pabrėžia E. Marcegaglia.

Remiantis „BusinessEurope”  tyrimu, pavasario ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad 2018 m. ES šalių BVP augs 2,4 proc., o euro zonos šalių – 2,3 proc. Skaičiuojama, kad 2019 m. augimas ES ir euro zonoje sulėtės iki maždaug 2,1 proc.

Nors prognozuojama, kad 2019 m. nedarbo lygis toliau mažės ir pasieks 6,6 proc., šis rodiklis ES valstybėse narėse išlieka labai nevienodas ir gerokai didesnis už Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozę (3,59 proc. 2019 m.).

Taip pat išlieka gana didelė politinio neapibrėžtumo ir protekcionizmo rizika. TVF analizė rodo, kad platesnis tarifų taikymas visose šalyse po 5 metų gali sumažėti apie 1,75 proc. o ilgalaikėje perspektyvoje – beveik 2 proc.

Prekybos karai veiks Lietuvos pramonės ir eksporto dinamiką

Pasak LPK patarėjo ekonomikai, nors Lietuvos pramonė 2018 m. pradėjo pozityviai, tolesnė mūsų šalies pramonės ir eksporto dinamika stipriai priklausys nuo makroekonominės situacijos ES rinkoje.

„Išaugusi prekybos karų rizika gali dar labiau sumažinti ES verslo optimizmą bei priversti dalį įmonių atidėti naujų darbo vietų kūrimą ir investicijas į plėtrą. Netiesiogiai tai kelia riziką ir Lietuvos į eksportą besiorientuojančiam verslui. Nors šiuo metu Lietuvos pramonė rekordiškai stipriai apkrauna savo gamybos pajėgumus, dėl prekybos karų bei gerokai lėtesnio euro zonos ekonomikos augimo rizikos verslui reikia atsargiai planuoti tolesnes investicijas į gamybos didinimą“, – teigė A. Izgorodinas.

„BusinessEurope” ekonomikos apžvalga skelbiama du kartus per metus, remiantis jos narių teikiamais duomenimis ir nuomonėmis.

Šiuo metu „BusinessEurope” priklauso 40 narių, pirmaujančių pramonės ir darbdavių organizacijų iš 34 šalių (ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės šalių ir Turkijos), kurios vienija daugiau kaip 20 milijonų įmonių visoje Europoje. Be nacionalinių konfederacijų „BusinessEurope” priklauso 69 korporacijos, tarp kurių – BASF, ENEL, Google, BMW, Philip Morris, Siemens, Thermo Fisher, Norsk Hydro. Organizacijos struktūroje yra apie 60 darbo grupių, kurių veiklą koordinuoja 7 komitetai. Darbo grupių veikloje dalyvauja specialistai iš nacionalinių federacijų, Europos sektorinių asociacijų ir įmonių. LPK yra aktyvi BUSINESSEUROPE narė nuo 1998 metų.