Lpk Logo Lt

Brexit: Lietuvos verslui būtina atsakingai vertinti rizikas ir joms ruoštis

2017 11 08

Derybos dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos progresuoja lėtai ir su trikdžiais. ES lyderiai nutarė pradėti vidinį pasiruošimą tam atvejui, jeigu per artimiausias kelias savaites derybos nepajudės į priekį ir nebus galima pradėti kalbėtis apie būsimus ES ir JK prekybos santykius.

Lietuvos verslui tai aktualus klausimas, nes Didžioji Britanija yra svarbi Lietuvos eksporto šalis. Didžioji Britanija yra ketvirta didžiausia Lietuvos eksporto partnerė – jai tenka beveik 7 LT kilmės prekių eksporto apimčių.

2013-2016 m Didžiosios Britanijos rinka labiausiai prisidėjo prie Lietuvos eksporto plėtros – vertinant milijonais EUR, LT kilmės prekių eksportas labiausiai padidėjo būtent į Didžiąją Britaniją. Tai reiškia, kad eksporto plėtros prasme, Lietuvos verslui Britanijos rinka buvo viena iš prioritetinių – kartu su Skandinavijos rinka.

2016 m. Lietuviškos kilmės prekių eksporto (be tabako ir naftos produktų) apimtys į Didžiąją Britaniją siekė 731 mln. EUR.

Artimiausios 7 savaitės bus kritiškai svarbios Brexit procesui. Didžioji Britanija iš ES turi gauti sutikimą, kad pasiektas pakankamas progresas derybose dėl pagrindinių Brexit principų– tik tada bus galima eiti prie derybų dėl prekybos santykių ir prie derybų dėl pereinamojo laikotarpio, susijusio su Britanijos išstojimu iš ES.

Kol kas principinio sutarimo pagrindiniais klausimais nėra – ES iš Britanijos tikisi gauti maždaug 60 mlrd. EUR – Britanija kol kas siūlo perpus mažesnę sumą.

Tuo metu, kai derybos dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES vyksta be realaus progreso, Lietuvos eksportuotojai jau pradėjo jausti realų Brexit poveikį: tuo metu kai bendros lietuviškos kilmės prekių (be naftos ir tabako gaminių) eksporto apimtys šiemet padidėjo dešimtadaliu, Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją šiemet stagnuoja:, per šių metų aštuonis mėnesius Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją ūgtelėjo vos  puse procento.

Lietuva į Didžiąją Britaniją eksportuoja medieną ir baldų pramonės gaminius : jiems tenka lygiai trečdalis visų lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtinę Karalystę. Dešimtadalį Lietuvos eksporto sudaro plastikų gaminiai, 7 proc. užima trąšos. Kartu paėmus, medienos, baldų, plastikų gaminiams ir trąšoms  tenka net pusė viso eksporto į Jungtinę Karalystę.

Kintančių santykių su Jungtine Karalyste poveikis Lietuvos eksportui yra tiesioginis – mažiau eksportuojame patys, ir netiesioginis – mažiau eksportuoja kitos šalys, su kuriomis Lietuva turi intesyvius prekybos santykius.

Tiesioginis Brexit poveikis šiemet yra gana plataus masto, t.y. jaučiamas iš karto keliuose eksporto segmentuose:

  • Šiemet maisto produktų eksportas į Britanijos rinką susitraukė 7 proc.
  • Medienos ir baldų eksportas sumažėjo 4 proc.
  • Tekstilės gaminių eksportas šiemet stagnuoja (-0,2 ) – po pernai pasiekto 13,5 proc. prieaugio.
  • Gerokai sulėtėjo metalų, mašinų ir įrenginių eksporto plėtra.
  • Bendrai paėmus, šiemet eksporto į Britanijos rinką kritimas užfiksuotas 35-iose eksporto srityse

Kol kas Lietuvos eksportas į Jungtinės Karaystės rinką mažėja dėl dviejų pagrindinių veiksnių:

  1. Ženklus svaro sterlingų nuvertėjimas euro atžvilgiu: šiuo metu svaro sterlingų vertė euro atžvilgiu yra sumažėjusi beveik ketvirtadaliu – lyginant su 2015 m. liepa, kai svaro kuras dar buvo aukštumoj. Šių metų rugpjūtį svaro vertė euro atžvilgiu buvo nuvertėjusi net 30 proc. Tai automatiškai mažina Lietuvos eksporto konkurencingumą – mūsų produktai ir prekės Jungtinėj Karalystėje yra brangesni.
  2. Kitas veiksnys yra labiau psichologinis – įmonės tiesiog bijo neapibrėžtumo ir paprasčiausiai nustojo investuoti į eksporto plėtrą Britanijos rinkoje. Pvz., šiemet Lietuvos eksportuotojų dėmesys akivaizdžiai krypsta į Skandinavijos rinką – net 40 proc. viso Lietuvos eksporto prieaugio buvo pasiektas būtent Skandinavijos regione.

Tačiau tiesioginis Brexit poveikis Lietuvos eksporto rodikliams yra tik viena medalio pusė. Reikėtų kalbėti ir apie netiesioginį Brexit poveikį Lietuvos eksportui – t.y. netenkame eksporto užsakymų į kitas ES rinkas. Daug Lietuvos gamintojų atlieka  kontraktinę gamybą, t.y. gamina pagal  Skandinavijos ir Centrinės Europos šalių užsakymus. Kitaip tariant, dalis Lietuvos pramonės atstovų dalyvauja stambesnių ES pramonės verslų gamybos cikle. Todėl, pavyzdžiui, Vokietijos arba Danijos gamintojui netekus užsakymo Didžiosios Britanijos rinkoje, atitinkamai mažiau užsakymų gautų ir gamybos partneris Lietuvoje.

Didžioji Britanija daugiausiai importuoja iš Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Belgijos ir Italijos. Šioms penkioms ES valstybėms tenka net 34 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių, o Vokietija apskritai yra didžiausia Lietuvos eksporto partnerė – jai tenka 12 proc..

Kol auga ES ekonomika, tol drauge didėja ir Lietuvos įmonių eksportas į šias šalis – dabartinė ES ekonomikos plėtra yra bene sparčiausia per paskutinį dešimtmetį. Tad kol kas netiesioginį Brexit poveikį Lietuvos eksporto rodikliams dirbtinai maskuoja įsibėgėjęs ES ekonomikos augimas.

A. Izgorodino, LPK ekonomikos patarėjo, komentaras

Susijusios naujienos

Europos verslas siunčia žinutę pirmininkavimui ES Tarybai...

2023 11 24
Original 5e9f3515 7f43 4928 B09a F663bd5f0f36

Indonezijos parlamentarai apsilankė Lietuvos pramonininkų...

2023 11 24
2023.11.23 In Parlamento Nariai Lpke 3 E1700813752707

Raginame eksportuotojus išsakyti poreikius dėl trūkstamų ...

2023 11 23
Adobestock 32789054 Scaled E1700734019261
Archyvas, Pranešimai žiniasklaidai, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"signature":"9874198ac12149bb29a3740491eeb18e","user_id":2,"time":1711471143,"lang":"lt","post__not_in":[3219],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="499">

Įrašykite paieškos frazę: