Tai, kad Jungtinei Karalystei (JK) išstojus iš Europos Sąjungos (ES), pasikeis prekybos režimas, visiems paaiškėjo jei ne iškart įvykus referendumui, kuriuo britai nusprendė trauktis iš ES, tai jau tikrai po 2017 m. kovo 29 d., kai JK pranešė Europos Tarybai apie ketinimą išstoti iš ES. Tačiau net ir praėjus trejiems metams nuo referendumo bei likus trims mėnesiams iki JK pasitraukimo iš ES, šio sprendimo rezultatai išlieka neaiškūs.

Siekdama informuoti įmones apie galimus JK ir ES ateities politinių bei ekonominių santykių scenarijus bei „Brexit“ pasekmes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) dar prieš įvykstant referendumui ir po jo organizavo renginius dėl „Brexit“ proceso. Galimus jo padarinius LPK vadovybė ir įmonių vadovai pernai vasarą aptarė su Vilniuje viešėjusiu vyriausiuoju ES derybininku Michel Barnier.

Kokia bebūtų „Brexit“ baigtis – eksportuojančios bei importuojančios įmonės turės prisiderinti prie naujų sąlygų, o jei šios jų netenkins – pasitraukti iš JK rinkos. Jei JK išstojus iš ES bus nustatytas pereinamasis laikotarpis ir per jį pavyks susitarti dėl palankiausio prekybos režimo, eksportuotojai bei importuotojai nepatirs didelių nuostolių, išskyrus biurokratinius kaštus. Tačiau patekti į šios šalies rinką bus kur kas sunkiau negu iki šiol.

JK nuo 2019 m. kovo 29 d. tapus trečiąja šalimi, su sunkumais susidurs Lietuvos vežėjai, kurie gabena lietuviškas ir ES šalių prekes į JK ir jiems teks atstovėti ilgas eiles praeinant muitinių tikrinimus.

Blogiausias scenarijus – jokio susitarimo

Jei būtų susitarta dėl išstojimo sąlygų ir sutarčiai pritarta, per pereinamąjį laikotarpį būtų derimasi dėl ateities scenarijų daugelyje bendradarbiavimo sričių. Europos Komisija (EK), siekdama palengvinti ES įmonių dalią nesant susitarimo, teikia pasiūlymus dėl teisės aktų, kurie palengvintų tiek ES, tiek JK įmonių gyvenimą bent laikinai.

EK pateikė pasiūlymus dėl reglamento, kuriuo JK veiklos vykdytojams laikinai (9 mėnesius) leidžiama įvežti prekes į ES, jei JK lygiavertes teises suteiks ES krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams ir bus laikomasi sąžiningos konkurencijos sąlygų.

Numatydama blogiausią einamojo laikotarpio scenarijų, EK 2018 m. gruodžio 19 d. paskelbė įgyvendinti konkretiems sektoriams skirtą nenumatytų atvejų veiksmų planą, taikomą baigties be susitarimo atveju. Taip siekiama apriboti didžiausią žalą, kurią šiose srityse sukeltų baigties be susitarimo scenarijus.

Pavyzdžiui, 2018 m. gruodžio 19 dienos pasiūlymą sudaro 14 priemonių, susijusių su tam tikromis sritimis, kuriose baigtis be susitarimo 27 ES valstybių narių piliečiams ir įmonėms sukeltų didelių trikdžių. Tarp šių sričių – finansinės paslaugos, oro transportas, muitai ir klimato politika.

Artimiausiomis savaitėmis EK toliau įgyvendins nenumatytų atvejų veiksmų planą ir stebės, ar reikia imtis papildomų veiksmų, taip pat toliau padės valstybėms narėms vykdyti pasirengimo veiklą.

Šios priemonės nepadės sušvelninti bendro baigties be sutarties poveikio – jos to padaryti negali. Bet bent sušvelnins situaciją. Priemonės taikomos tik tose konkrečiose srityse, kuriose būtina apsaugoti gyvybinius ES interesus ir kuriose šiuo metu vien pasirengimo priemonių nepakanka. Iš esmės tokios priemonės bus laikinos, taikomos ribotai ir jas vienašališkai priims ES.

LPK planuoja artimiausiu metu surengti Lietuvos įmonėms seminarą dėl ES pasiūlyto veiksmų plano, taikomo baigties be susitarimo atveju.

Jei susitarimas dėl išstojimo bus ratifikuotas iki 2019 m. kovo 30 d., Jungtinei Karalystei ES teisė nebebus taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d., t. y. pasibaigus 21 mėnesio pereinamajam laikotarpiui;

Jei susitarimas dėl išstojimo iki 2019 m. kovo 30 d. nebus ratifikuotas, pereinamojo laikotarpio nebus ir Jungtinei Karalystei ES teisė nebebus taikoma nuo 2019 m. kovo 30 d. Šis scenarijus vadinamas baigties be susitarimo arba „staigaus lūžio“ scenarijumi.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

25 Mar

Susitikimas dėl gali...

  • Susitikimas dėl galimybės įmonėms pakliūti į UCLA Anderseno verslo mokyklos „Global Access Program“
29 Mar

Diskusija: „Europos...

  • Diskusija: „Europos Parlamento rinkimai 2019: ko tikisi ir siekia Lietuvos verslas?“

FACEBOOK