Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), pirmadienį, kovo 25 d., kasmetiniame bendrame posėdyje su Vyriausybės nariais aptarė aktualiausius Lietuvos verslo aplinkos, valstybės modernizavimo, skaitmeninimo ir inovacijų, finansų sektoriaus, transporto ir infrastruktūros, energetikos, švietimo, aplinkosaugos, darbo jėgos ir socialinės sistemos klausimus. Posėdyje buvo apžvelgta opiausia kiekvienos iš šių sričių problematika bei konkretūs LPK pasiūlymai. Taip pat pabrėžta, kad stipresnis verslo ir valdžios dialogas prisidėtų prie šalies ekonomikos konkurencingumo didinimo bei tvaresnės valstybės ateities kūrimo.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija padarė didžiulį darbą, parengdama analizę, kurioje vietoje yra mūsų pramonė, kai kalbame apie technologinį atsinaujinimą. Savo aukštos pridėtinės vertės gamybos mes turime nepakankamai, smulkios ir vidutinės įmonės yra nepasiruošusios technologiniam atsinaujinimui. Yra parengta gera analizė, bet reikia priemonių plano, kaip ketvirtosios pramonės revoliucijos priemonės pastatys ekonomiką ant bėgių. Būtinas išskirtinis Vyriausybės dėmesys mūsų technologiniam atsinaujinimui“, – pabrėžė LPK prezidentas Robertas Dargis.

Pasak LPK prezidento, po pernai metų bendro LPK ir Vyriausybės susitikimo buvo atsižvelgta į kai kurias pramonininkų ir ekspertų teiktas rekomendacijas. Yra nuveiktų darbų, kuriais galima pasidžiaugti: įgyvendintos tarptautinių ekspertų rekomendacijos sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, apjungti darbuotojo ir darbdavio mokesčiai, priimta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, priimtas Technologijų ir inovacijų įstatymas, kuriuo nuspręsta aiškiai apibrėžti viso inovacijų ciklo ir jo etapų sampratą, valstybės paramos visų subjektų vykdomai eksperimentinei plėtrai ir inovacinei veiklai principus.

Liko daug neišspręstų klausimų, kurie gyvybiškai svarbūs verslui.

„Dėkodami, kad buvome išgirsti dėl VIAP problematikos, atkreipiame dėmesį, kad VIAP taikymo principai liko nepakeisti ir esminės problemos išlieka, visgi galimybė susigrąžinti dalį už VIAP sumokėto mokesčio yra sveikintinas finansinės naštos įmonėms mažinimas ir jų konkurencingumo didinimas. Mūsų verslui, konkuruojant globaliose rinkose, konkurencingos energijos išteklių kainos (regiono kainų vidurkis) pramonei yra aktualu kaip niekada iki šiol. Taip pat tikimės, kad darbo jėgos apmokestinimas bus toliau mažinamas, kadangi darbo kaštai Lietuvos įmonėms atsieina kone daugiausiai ES“, – sakė R. Dargis.

Su daug neišspręstų klausimų pramonininkai susiduria aplinkosaugos srityje. LPK akcentuoja, kad būtina išspręsti „Metrail“ situaciją ir imtis reikiamų teisėkūros ir kontrolės veiksmų, kad istorija nepasikartotų. Taip pat ragina operatyviau spręsti su GPAIS susijusią problematiką. Kalbant apie numatytus sprendimus, kurie labai tiesiogiai palies miško ir medienos sektorius – pramonininkai tikisi, kad valdžios dialogas su verslu vyks dar pirminiame sprendimų priėmimo etape.

Pramonininkai Vyriausybei išsakė pastabų dėl teisėkūros procedūrų bei išreiškė nuogąstavimą, kad didesnė dalis projektų derinami skubos tvarka, konsultacijų ir dialogo su verslu teisėkūros ankstyvojoje stadijoje praktiškai neliko, o dialogo imitacija – vis dažnėjantis reiškinys.

Verslo atstovai perspėjo, kad artėjant rinkimams labai pavojinga būtų atverti Darbo kodekso peržiūrą. Trišalės tarybos formate prasidėjo diskusijos dėl Darbo kodekso pakeitimų, kurių sąrašas ilgas, tikėtina dar ir ne baigtinis. LPK lūkestis ir siūlymas – suvaldyti procesą ir neleisti su niekuo nepagrįstomis iniciatyvomis grąžinti darbo santykių reguliavimą į pradinį lygį.

Kalbėdamas apie švietimo sritį, LPK prezidentas pabrėžė, kad neišspręstų problemų daug ir atkreipė dėmesį į būtinybę užtikrinti visapusišką IRT raštingumo integralumą į mokyklų programas. R. Dargis pabrėžė, kad būtinas nacionalinis skaitmeninių įgūdžių veiksmų planas, kuriuo galima pakelti gyventojų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius ir kuris apimtų mokymą nuo pirmos dienos darželyje iki paskutinės dienos darbo rinkoje.

Posėdyje iškeltas ir viešojo sektoriaus skaitmeninimo klausimas: viešas sektorius turi pereiti ant skaitmenos bėgių. Pramonininkai akcentuoja, kad reikalinga strategija ką mes padarysime, užtikrinant kad valstybė veiktų skaitmenoje – viešojo administravimo, socialinės priežiūros, švietimo, sveikatos sektoriuose ir kt. srityse.

„Viliuosi, kad bus įsiklausoma į verslo argumentus ir sprendimai bus priimami vadovaujantis ekonomine logika bei bus atliekamas sprendimų poveikio vertinimas, kad mūsų valstybė judėtų greičiau“, – sakė LPK prezidentas.

Pridedama:

LPK pasiūlymų šalies konkurencingumui didinti santrauka

LPK prezidiumo ir LRV posėdyje rodytas Bendras LRV ir LPK prezidiumo posėdis. LPK pristatymas_2019 03 25

(nuotraukos – Vyriausybės kanceliarija)

 

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK