Lietuvos pramonininkų konfederacijoje konsultaciniame posėdyje rugpjūčio 29 d. verslo asociacijų, pramonės įmonių vadovus VšĮ „Verslios Lietuvos“ ekspertai supažindino su atliktu dideliu analitiniu darbu, analizuojant eksporto potencialą, vystymo perspektyvas, identifikuojant tikslines rinkas, atveriant galimybes verslui.

Lietuva yra maža ir atvira ekonomika, todėl tvariam šalies gerovės augimui ypatingai svarbus tarptautinės prekybos vaidmuo. 2014 m. eksportas ir su juo susijusios veiklos sukūrė 41 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Po 2008–2009 m. finansų krizės būtent eksportas buvo pagrindinis veiksnys lėmęs šalies ūkio atsigavimą. Tačiau pastaraisiais metais eksporto augimas lėtėjo, o Lietuvos dalis, pasaulinėje prekių ir paslaugų prekybos rinkoje, mažėjo.

„Verslios Lietuvos“ analitikai nurodo kelias priežastis:

Viena tokio mažėjimo priežasčių – krintančios pasaulinės žaliavų kainos, kurių pokyčiams jautrių prekių dalis Lietuvos eksporto struktūroje yra santykinai didelė, pvz., rafinuoti naftos produktai, trąšos ir t.t.

Antroji pastaraisiais metais sulėtėjusio eksporto augimo priežastis – Lietuvos priklausomybė nuo Europos Sąjungos (ES) šalių rinkų. 2016 m. daugiau kaip 61 proc. prekių ir paslaugų eksporto buvo skirta ES. Prasti ES šalių ekonominės veiklos rezultatai iš dalies lėmė prastus Lietuvos eksporto rezultatus. Siekiant mažinti šią riziką būtina platesnė eksporto geografinė diversifikacija.

Trečioji silpno Lietuvos eksporto augimo priežastis – 2014 m. Rusijos paskelbtas embargas iš ES šalių atvežtiems maisto produktams bei prasta Rusijos ekonomikos būklė. Vis tik Lietuvos maisto gamintojai sugebėjo perorientuoti dalį Rusijai skirto eksporto į kitas rinkas.

Ketvirtoji priežastis – prekes eksportuojančių bendrovių skaičiaus mažėjimas nuo 10 011 (2013 m.) iki 8 646 (2016 m.). Svarbu, kad ši tendencija keistųsi priešinga kryptimi, kadangi tarptautiškumas didina Lietuvos bendrovių atsparumą vidaus rinkos ekonominiams svyravimams bei nuosmukiams.

Penktoji priežastis, kodėl Lietuvos užimama pasaulinės rinkos dalis mažėja – smarkiai sumažėjęs, palyginti su prieš kriziniu laikotarpiu, investavimas. Tai, savo ruožtu, lėtina Lietuvos gamybos pajėgumų augimą ir mažina eksporto plėtros galimybes ilguoju laikotarpiu.

Galiausiai atlyginimų augimas Lietuvoje smarkiai lenkia darbo našumo augimą, o tai kenkia Lietuvos konkurencingumui eksporto rinkose. Spartų atlyginimų augimą iš dalies lemia verslo poreikių neatitinkanti darbo rinka.

Gairėse ypatingas dėmesys skiriamas smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) eksporto ir tarptautiškumo galimybių stiprinimui, ypač tų SVV įmonių, kurios kuria aukštųjų technologijų produktus ir teikia daug žinių reikalaujančias paslaugas. Būtent tokios įmonės turi daugiausia potencialo ateityje tapti didelėmis tarptautinėmis bendrovėmis, kuriančiomis kokybiškas ir tvarias įsidarbinimo galimybes.

Valstybės eksporto skatinimo iniciatyvos turėtų susitelkti ties tomis šalimis, kuriose eksporto galimybės yra realios ir, tikėtina, labiausiai įgyvendinamos, atsižvelgiant į tų šalių politinę ir komercinę riziką, ekonomikos ir importo augimą, importo rinkos dydį, prekybos ribojimus.

Apibrėžiamos dvi prioritetinių rinkų grupės: pirma – skirta potencialioms eksporto galimybėms, susijusioms su aukštųjų technologijų gaminiais ir daug žinių reikalaujančiomis paslaugomis, antra – skirta tradiciniams veiklos sektoriams.

Prioritetinių rinkų sąrašai buvo sudaryti vadovaujantis eksporto galimybių vertinimo modeliu (EGVM, angl. – Decision Support Model) bei reprezentatyvia eksportuojančio verslo apklausa.

Visas atnaujinamų „Eksporto plėtros gairių 2014 – 2020“ pristatymas čia.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

26 Rugsėjis

Atviras konsultacinis...

  • Atviras konsultacinis posėdis “Darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo iššūkiai ir galimybės”
06 Spalis

Lietuvos pramoninink...

  • Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkursas „LIETUVOS METŲ GAMINYS 2017“

FACEBOOK