Ar atvira diskusija apie problemas transporto sektoriuje ves į konstruktyvius, greitus ir efektyvius pokyčius?

Šį klausimą sprendė į LPK Transporto komiteto posėdį gruodžio 12d. susirinkę sektoriaus atstovai ir Susisiekimo ministras R. Masiulis bei jo komandos nariai.

Komiteto pirmininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas E. Mikėnas apibendrino visam sektoriui kylančius iššūkius.

EK teikiamas Pirmasis „Mobilumo Paketas“

Pirmąjį „Mobilumo Paketą“ sudaro 8 pasiūlymai dėl šiuo metu galiojančių teisės aktų keitimo, iš kurių svarbiausi skirti socialiniams kelių transporto sektoriaus klausimams. „Mobilumo paketu“ siekiama užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas ir socialinį teisingumą, jis grindžiamas praktiškai neįgyvendinama teze – „mokėti tokį patį atlyginimą už tokį patį darbą toje pačioje vietoje“.

Jeigu Mobilumo paketo pasiūlymai būtų įgyvendinti Lietuvos vežėjai pirmiausiai susidurtų su didžiuliu iššūkiu įgyvendinami skirtingus ES šalių narių atlyginimo normų reikalavimus. Daugelyje šalių numatomos skirtingos atlyginimo normos už stažą, vairuojamą vilkiką, gabenamą krovinį ir kt. Tas pats pasakytina ir apie gausybę skirtingų sistemų skaičiuojant vairuotojo apmokamas metines atostogas taip, kaip numatyta priimančiojoje šalyje.

Didėjančios transporto privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainos mažina konkurencingumą

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai pastaraisiais metais nuolatos sparčiai auga. 2017 m. I ketv. lyginant su analogišku 2016 m. laikotarpiu, draudimo įmokų dydžiai išaugo net 40,7 %.

Padidinus įmokas vien per 2017 m. 10 mėnesių iš vežėjų surinkta 23,5 mln.€ įmokų, o išmokėta išmokų kartu su rezervais ir dar nepraneštomis žalomis – 16,6 mln.€ išmokų. Kainos vežėjams ir toliau didinamos, o viena to priežasčių –  menka konkurencija draudimo rinkoje bei nepakankama Lietuvos Banko draudimo rinkos vykdoma priežiūra. LINAVA siūlo keisti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų sąžiningai apskaičiuojamas draudimo įmokas ir eliminuotų draudikams piktnaudžiavimo galimybes.

Kelių tinko vystymas

Apmaudu, kad Lietuvoje vis prastėja kelių tinklo būklė, o finansavimas yra nepakankamas. Nuo 2009 m. sumažinti Kelių priežiūros ir plėtros programos asignavimai neatstatyti iki šiol. Kasmet atliekamos kelių remonto ir kelių vystymo darbų apimtys neatstato esamo kelių tinklo nusidėvėjimo. Lietuva yra tranzito šalis, o transporto sektorius turi didžiulę reikšmę šalies ekonomikai, todėl būtina modernizuoti valstybinės reikšmės kelių transporto infrastruktūrą, kad ji atitiktų techninius standartus, krovinių ir keleivių vežimo poreikius bei tvarkyti degraduojančius kelius.

Kelių direkcijos duomenimis 2017 m. kelių priežiūros ir plėtros programai buvo skiriami 499 mln. EUR.

Asociacija „Lietuvos keliai“ prognozuoja, kad 2018 m. KPPP finansavimas ženkliai mažės ir bus skiriama 369 mln. EUR. Prognozės atliktos įvertinant tai, kad Seimas priėmė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimus ir sumažino programai skiriamą akcizų dalį nuo 65 iki 48 proc. Įplaukos iš pakeltų akcizų dyzeliniam kurui nepadidės, nes tikėtina, kad degalų bendri pardavimai mažės, nes Lietuvos vežėjai ir tranzitu važiuojantis transportas reaguos į kainų augimą ir vis daugiau kuro bus perkama Lenkijoje.

Eilės Medininkų pasienio kontrolės poste – reikšmingi finansiniai nuostoliai verslui

Medininkų pasienio poste tenka laukti vidutiniškai 22 valandas, rodo atlikta „Linava“ narių apklausa, o pralaidumas net 324 automobiliais per parą mažesnis nei numatyta. Vienos paros automobilio prastova – 300 EUR, kiekvieną parą vežėjai praranda po 100 tūkst. EUR. Vežėjai negali laiku įvykdyti įsipareigojimų klientams, patiria papildomus finansinius    nuostolius.

Pasienio kontrolės postuose trūksta pareigūnų, pasienio tarnybos neturi bendros informacinės sistemos, neoptimizuoti patikros procesai.

Medininkų postas nebeatitinka šiandieninių reikalavimų, transporto srautų – paskutinį kartą modernizuotas prieš 20 metų. Svarbus ir žmogiškasis faktorius – pareigūnams trūksta motyvacijos, maži atlyginimai. Tokia situacija yra ryškus kontrastas, lyginant su inovacijas diegiančiu, sparčiai besivystančiu pačiu transporto sektoriumi.

Esminiai Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus klausimai

Lietuvoje nėra viešojo susisiekimo koncepcijos, kurios pagrindu būtų galima priimti racionalius sprendimus dėl viešojo susisiekimo geležinkeliais paslaugų: nuo poreikio analizės iki kokybės standartų bei paslaugų kainodaros.

Taip pat nelygios Lietuvos geležinkelių konkurencinės sąlygos, lyginant su kitų ES šalių geležinkeliais. Lietuvos geležinkeliai – vieninteliai visoje ES nesubsidijuojami geležinkeliai. Pavyzdžiui, Latvijos geležinkeliams kasmet skiriama ~40 mln. EUR dotacija (keleivių vežimui, o netiesiogiai – geležinkelių infrastruktūrai)

Palankesnėmis sąlygomis veikdamos ES šalių geležinkelio įmonės įgyja konkurencinių pranašumų prieš Lietuvos geležinkelių vežėją.

Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kur iki šiol neveikia nei vienas privatus vežėjas geležinkeliais. Galiojanti teisinė bazė, kai prioritetas gauti infrastruktūros pajėgumus yra suteikiamas didžiausiam vežėjui, neleidžia privačioms įmonėms pradėti savo veiklos. Kita kliūtis – infrastruktūros mokesčiai. Infrastruktūros mokesčiai nuolat didinami – mokesčio padidėjimas per metus siekia net iki 60 proc. Vien 2017-2018 metų infrastruktūros mokesčiai didinti net 4 kartus pateikiant formalią priežastį arba išvis be jokio paaiškinimo. Nustatant infrastruktūros mokesčius nėra užtikrinamas skaidrumas: neatliekamas infrastruktūros valdytojo priskirtų išlaidų auditas, nėra viešai prieinami mokesčio skaičiavimui naudojami duomenys. Šios priežastys užkerta kelią sąžiningai konkurencijai geležinkelių transporte.

Ministras R. Masiulis: mūsų tikslas – inovatyvus ir dinamiškas transporto sektorius

Susitikime su verslo atstovais ministras pažymėjo, kad daugelis problemų žinomos, ir yra daromi konkretūs žingsniai jas spręsti. Pasak R. Masiulio, apie pasienio kontrolės posto pralaidumo problemas išgirdo ne taip seniai. Nuostabą kelianti situacija turi būti keičiama ir tam  be Susisiekimo ministerijos reikalingas ir Vidaus reikalų ministerijos bei Finansų ministerijos įsitraukimas.

Ministras pažadėjo įsigilinti į draudimo rinkos klausimus siekiant užtikrinti konkurencingas kainas. Taip pat pripažino, kad kelių būklė pastaraisiais metais yra suprastėjusi ir sutinka, kad turi būti užtikrintas pakankamas finansavimas, tuo pačiu pažymėdamas ir efektyvesnio lėšų panaudojimo būtinybę.

Susisiekimo ministras sutinka, kad Lietuvos geležinkeliai nėra dotuojamas kaip kitose šalyse pvz.: Latvijoje, tačiau mano, kad tai skatina dirbti efektyviau ir džiaugiasi pradedamu generuoti pelnu bei vykdomos veiklos efektyvumu net ir be valstybės dotacijų.

Lietuvos pramonininkų konfederacija ne kartą siūlė atnaujinti Transporto ir tranzito komisijos prie Vyriausybės veiklą. Susitikime ministras pritarė, kad svarbu tranzitinės valstybės  – kokia yra Lietuva – tarpinstitucinį bendradarbiavimą pakylėti į aukštesnį lygį, kad apie esamas problemas girdėtų visa Vyriausybė ir prisidėtų prie efektyvių sprendimų.

Ministras akcentavo, kad visada džiaugiasi inovatyviais įmonių sprendimais ir investicijomis į technologijas. Valstybė taip pat daug investuoja į technnologinę pažangą, jau dabar diegia išmaniuosius kelius, taip pat rengiasi bepiločio transporto atėjimui. Lietuva – viena pirmųjų šalių, kuri jau yra parengusi tam reikalingus teisės aktus.