Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir LPK ekspertų skaičiavimais, šalies apdirbamosios pramonės įmonių pelnas prieš mokesčius 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, augo 19.9%. Visgi, per metus (palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu) pelnas išaugo apie 2.8%. Pardavimų pajamos taip pat augo: 10.3% – lyginant su praėjusiu ketvirčiu, o su 2018 m. antruoju ketvirčiu – 9.3%.

Tačiau augo ir sąnaudos. Veiklos sąnaudos, siejamos su gamybos procesu visoje apdirbamojoje pramonėje, augo 5.8%, o per metus net 12.6%. Tuo tarpu bendrosios ir administracinės sąnaudos sektoriuje atitinkamais laikotarpiais augo 3.3% ir 11.9%. Tai gali paaiškinti kelios tendencijos.

Visų pirma, situacija darbo rinkoje antrąjį metų ketvirtį toliau išliko įtempta ir siekė 6.1%, o pirmąjį metų ketvirtį nedarbo lygis buvo ties 6.5%. Kitaip tariant, norint susirasti darbuotojus tokiomis aplinkybėmis įmones yra priverstos kelti atlyginimus. Jeigu tokios tendencijos išsilaikys, ilgesnėje perspektyvoje tai gali tapti našta įmonėms, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui. Tai ypač kelia sunkumų darbo jėgai imliems sektoriams, kaip medienos ir baldų bei tekstilės ir drabužių gamybai.

Kita vertus, padidėjusios sąnaudos yra susijusios ir su išaugusiomis įmonių investicijomis į plėtrą. Šį ketvirtį apdirbamosios pramonės įmonės investicijoms skyrė virš 3 mln. eurų daugiau nei gavo pelno. Kitaip tariant, išlaidos investicijoms viršijo jų grąžą. Kaip tai veikia atskirų sektorių pelną?

Labiausiai džiugina chemijos pramonės ir su ja susijusių ekonomikos šakų (vaistų ir plastiko gamyba) rezultatai. Pardavimų pajamos čia per metus augo apie 9.3%, o pelnas tuo pačiu laikotarpiu augo net 57%. Šio sektoriaus įmonės per metus taip pat sugebėjo, nors ir nežymiai, sumažinti bendrąsias ir administracines sąnaudas 0.4%, o veiklos sąnaudas  – 0.6%. Tai įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad visuose kituose apdirbamosios gamybos sektoriuose per tą patį laikotarpį šie rodikliai augo.

Kitas sparčiausias augimas fiksuotas maisto ir gėrimų pramonėje, kurioje pelnas augo 3.7%, o veiklos sąnaudos per metus padidėjo 6.3%. Lyginant kitus sektorius, tendencijos nėra tokios teigiamos. Juose pelnas prieš apmokestinimą, palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, buvo neigiamas. Didele dalimi tai paaiškina didėjančios gamybinių procesų ir administracinės sąnaudos – jas didžiąją dalį Lietuvos ekonomikos sudarančioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms atsverti darosi vis sunkiau.

Drabužių ir tekstilės pramonėje pelnas, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, susitraukė 42.5%, o veiklos sąnaudos augo 20.5%. Medienos ir baldų pramonėje tuo pačiu laikotarpiu nuostoliai augo 31%, o sąnaudos  –  19.6%. Elektronikos gamyboje nuostoliai augo 24.8%, sąnaudos – 31.8%. Atitinkamai inžinerijos segmente šie rodikliai siekė 1.6% ir 9.8%.

Skirtumus tarp sektorių gali paaiškinti skirtis tarp imlumo darbo jėgai ar kapitalui. Šakose, kurios gamybos procesuose dalyvauja daug darbo jėgos, atsverti augančius atlyginimus investicijomis bus sudėtingiau nei sektoriuose, kurios gamyboje dominuoja technologijos. Pirmoje kategorijoje Lietuvoje pastarąjį penkmetį daugiausiai į produktyvumą investavo maisto ir gėrimų (22.5% visos apdirbamosios pramonės investicijų struktūros) bei medienos ir baldų (20.6%), o mažiausiai – tekstilės ir drabužių (3.8%). Antrojoje investicijoms daugiausia skyrė chemijos ir susijusių produktų (18%) pramonės įmonės, šiek tiek mažiau inžinerijos pramonė (14.2%),  mažiausiai – elektronikos (3.1%).

Sugretinus 2019 m. antrojo ketvirčio pelningumo ir sąnaudų rodiklius su 2013-2017 m. investicijų į produktyvumą duomenimis išryškėja sena tiesa: investicijos į plėtrą atsiperka.

 

Informaciją parengė Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekspertas Gabrielius Makuška

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK