Lietuvoje pasitenkinimas darbu yra žemas, emigracija aukšta, o pačioje darbo rinkoje trūksta jaunų kvalifikuotų ir įgudusių darbuotojų. Jaunų darbuotojų bei darbdavių lūkesčiai skiriasi – populiarios specialybės ne visada yra paklausiausios darbo rinkoje, todėl dalis kvalifikuoto jaunimo negali rasti norimo darbo. Balandžio 15 d. Seime vykusioje Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) organizuotoje konferencijoje aptartos esamos jaunimo garantijų iniciatyvos Lietuvoje, socialiai pažeidžiamo jaunimo integravimo į darbo rinką iššūkiai, jaunimo savanorystė, praktinio darbo su jaunimu pavyzdžiai ir rezultatai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė kvietė verslo ir akademinę bendruomenes bei viešąjį sektorių susitelkti, siekiant spręsti jaunimo nedarbo problemas ir sudaryti paskatas jaunimui įsitraukti į darbo rinką.

„Darbdavių ir jaunų darbuotojų lūkesčių nesuderinamumas yra didelė problema šiuolaikinėje darbo rinkoje. Pernai LPK atliko tyrimą ir įvertino jaunų darbuotojų pasiruošimą ir paklausą darbo rinkoje. Pagrindinės sritys, kurių darbuotojai šiuo metu yra paklausiausi, yra inžinerija bei profesinio mokymo specialybės, kuriose jauni žmonės ruošiami dirbti su specialia įranga bei technika. Taip pat jaučiamas darbininkų bei IT specialistų trūkumas. Tačiau 2015 m. populiariausios studijų kryptys išliko socialiniai bei biomedicinos mokslai. Technologijos mokslų populiarumas – vidutiniškas. Taigi matome, kad jaunų žmonių lūkesčiai ir darbdavių poreikiai skiriasi ir atsiranda problemos, kai darbdaviai neranda reikalingų darbuotojų, o jauni potencialūs ir kvalifikuoti darbuotojai negali rasti norimo darbo, todėl dažnai pasirenka emigraciją arba lieka darbo vietose, kurios jų netenkina“, – sakė LPK viceprezidentas Arūnas Laurinaitis.

Matome, kad jaunų žmonių lūkesčiai ir darbdavių poreikiai išsiskiria ir atsiranda problemos, kai darbdaviai neranda reikalingų darbuotojų, o jauni potencialūs ir kvalifikuoti darbuotojai negali rasti norimo darbo, todėl dažnai pasirenka emigraciją arba lieka darbo vietose, kurios jų netenkina.

Vienas iš pagrindinių prioritetų, siekiant spręsti jaunimo nedarbo klausimus, yra ilgalaikių sunkumų šalinimas. Pagrindinės strateginės veiklos kryptys turėtų būti nukreiptos į darbo vietų jauniems žmonėms kūrimą bei mokslo kokybę. LPK taip pat siūlo skatinti kryptingą profesinį orientavimą mokyklose, tarptautinį universitetų konkurencingumą bei stiprinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, ypač vykdant mentorystės projektus.

Lietuvos darbo rinkoje matoma pozityvi tendencija – nedarbas palaipsniui mažėja ir artėja prie natūralaus nedarbo įverčio, tačiau 2016 m. vasario mėnesį jaunų žmonių nedarbas (15-24 m. amžiaus) siekė 14,5 proc. ir išliko aukštesnis nei prieškriziniu laikotarpiu (apie 10 proc.). Taip pat neramina prognozės, kad iki 2030 m. Lietuva praras iki 35 proc. darbingo amžiaus žmonių. Tai – aukščiausias prognozuojamas rodiklis ES.

„Europos Sąjungos (ES) pradėta Jaunimo garantijų iniciatyva tėra tik vienas iš ilgalaikių įrankių išsaugoti Europos jaunimą ir ugdyti kūrybingą, talentingą ir kvalifikuotą jaunąją kartą, kuri verslui ES mastu padės klestėti ir kurti geresnę ekonominę gerovę“, – sakė A. Laurinaitis.

Konferencijoje pristatytas LPK įgyvendinamas projektasNaujas komunikavimo ir bendradarbiavimo modelis informavimui apie Jaunimo garantijų iniciatyvą”, kuriuo siekiama prisidėti prie sklandaus ir kokybiško Jaunimo garantijų įgyvendinimo bei efektyvesnio nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių informavimo apie užimtumo galimybes.

LPK projektą įgyvendina kartu su partneriais: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža, Jaunimo reikalų departamentu.

LRS nuotr.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

28 Lapkritis

Kviečiame į susitik...

  • Kviečiame į susitikimą su ES paramos agentūrų atstovais apie šiuo metu galiojančius ir planuojamus paramos kvietimus verslo įmonėms
29 Lapkritis

Mokymai “Intele...

  • Mokymai “Intelektinės nuosavybės vertė pramonės įmonėms”

FACEBOOK