Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kiekvieną ketvirtį rengia ir pristato Pramonės Lūkesčių Indeksą (PLI) – apklausos pagrindu paruoštą aukščiausio lygio Lietuvos vadovų nuomonių ir prognozių analizę.

2017 m. IV ketvirtį didžiausių pramonės įmonių vadovų nuotaikos lieka optimistinės, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, optimizmo lygis pramonėje sumažėjo. Tokį rezultatą lemia itin prasti maisto ir gėrimų pramonės vadovų lūkesčiai, jaučiami dėl neigiamos išaugusių akcizų įtakos vartojimui. Vis dėlto, kitos pramonės šakos tikisi išlaikyti gana stabilus rezultatus. 

2017 m. IV ketvirtį Lietuvos pramonės nuotaikos išliko optimistinės: apdirbamosios gamybos lūkesčių indekso reikšmė siekia 60 punktų, t.y vyrauja teigiamos nuotaikos, prognozuojamas nuosaikus augimas. Prie sumažėjusio (III ketv. – 67 punktai) pramonės optimizmo labiausiai prisidėjo maisto ir gėrimų pramonės sektorius – čia lūkesčių indekso reikšmė (35) apskritai nesiekia 50 punktų ribos, kas rodo apie besiformuojančias grėsmes ir neapibrėžtumą maisto pramonėje.

Kaip pažymėjo LPK prezidentas Robertas Dargis, „Teigiamai nuteikia tai, kad kitų pramonės sektorių nuotaikos išliko optimistinės. Rezultatai rodo, kad gamybos įmonių vadovai į metų pabaigą žiūri su pasitikėjimu ir planuoja tolesnę plėtrą, ypač elektronikos ir inžinerinės pramonės atstovai, kur lūkesčių indekso reikšmė pasiekė net 91 punktą. Šiame ekonomikos cikle svarbu, kad Vyriausybė savo sprendimais, kurie daro įtaką verslo plėtrai ir konkurencingumui globalioje rinkoje, išmintingai laikytųsi ilgalaikių šalies ekonomikos tikslų ir skatintų spartesnį inovacijų diegimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, ryžtingai spręstų švietimo reformos uždavinius, palaikytų konstruktyvų dialogą su visomis suinteresuotomis šalimis“.

Ketvirtąjį šių metų ketvirtį gamintojai prognozuoja tolesnį gamybos apimčių augimą. Apskritai, kas antras gamintojas šių metų gale planuoja didinti gamybos apimtis. Tačiau itin teigiamai nuteikia tai, kad kas antras gamintojas taip pat laukia naujų užsakymų padidėjimo.

Augančios gamybos apimtys didins pramonės gamybos pajėgumų apkrovimo lygį: beveik kas antras gamintojas prognozuoja didėsiantį gamybos pajėgumų apkrovimą. Turint omeny, kad dabartinis gamybos pajėgumų panaudojimo lygis pramonėje jau šiuo metu siekia 77,7 proc., galima tikėtis investicijų į gamybos pajėgumų didinimą.

Eksportas

Respondentų prognozuojamas gamybos apimčių ir naujų užsakymų padidėjimas bus pasiektas eksporto sąskaita: šių metų IV ketvirčio eksporto indekso reikšmė siekia 72 punktus, o  kas antras respondentas tikisi eksporto užsakymų augimo. Tokios respondentų prognozės puikiai sutampa ir su faktiniais eksporto rodikliais: 2017 m. I-III ketv. lietuviškos kilmės prekių (be naftos ir tabako produktų) eksporto apimtys padidėjo dešimtadaliu.

„Labiausiai Lietuvos eksporto apimčių didėjimą palaiko vis labiau stiprėjanti ES ir euro zonos ekonomika. Beje, kaip ir Lietuvos pramonėje, euro zonos gamybos sektoriuje taip pat yra fiksuojamas itin aukštas gamybos pajėgumų panaudojimo lygis (84 proc.). Tai reiškia, kad euro zonos gamintojai taip pat yra itin optimistiškai nusiteikę dėl ateities verslo perspektyvų ir numato tolesnę gamybos plėtrą bei investicijas. Tai yra itin teigiamas signalas Lietuvos eksportuotojams atsižvelgiant į tai, kad ES rinkai tenka 80 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių“, komentuoja Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos patarėjas.

Vidaus vartojimas

Tuo metu, kai gamintojų pateiktos eksporto prognozės yra optimistinės, vidaus vartojimo prognozės yra itin atsargios ir netgi tam tikra dalimi – pesimistinės. Vidaus vartojimo indekso reikšmė ketvirtąjį ketvirtį siekia tik 53 punktus – įmonės vidaus rinkai žada labai lėtą augimą. Toks žemas rezultatas rodo, kad metų gale vidaus vartojimas gali neišvengti ir stagnacijos. Apskritai, kiek daugiau nei pusė visų respondentų mano, kad metų pabaigoje vidaus vartojimo apimtys nesikeis.

Darbo rinka

Tarp atskirų lūkesčių indekso komponentų rezultatų itin išsiskiria įmonių prognozės dėl darbo užmokesčio: net 82 proc. respondentų teigia, kad jų įmonėse didės atlyginimai.

Verslas, susidurdamas su vis aštrėjančia darbo pasiūlos trūkumo ir atlyginimų didėjimo problema, imasi atitinkamų sprendimų: pavyzdžiui, pramonė investuoja į efektyvumo didinimą. Šiuo metu Lietuvos pramonė pagamina 41 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę, bet su 14 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi.

BREXIT įtaka verslui

Pramonės lūkesčių indekso apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos įmonių vadovai jaučia didelį neužtikrintumą kalbėdami apie būsimą BREXIT įtaką jų įmonių veiklai. Pagrindinės tokios būsenos priežastys – informacijos ir realių sprendimų trūkumas.

Dauguma (86 proc.) apklaustųjų įmonių teigia, kad kol kas BREXIT neturėjo įtakos įmonių veiklos rodikliams. Vis dėlto, kas dešimtas respondentas susidūrė tiesioginiu BREXITt poveikiu, t.y. dėl neapibrėžtumo, stagnuojančių ES ir JK derybų dėl ateities scenarijų ima lėtėti įmonių eksportas į JK rinką.

IV ketv. Pramonės lūkesčių indeksas čia

ARTIMIAUSI RENGINIAI

Informacijos rasti nepavyko.

FACEBOOK