Europos Komisija (EK) ketvirtadienį pristatė ateinančių metų ES biudžeto projektą. Jame numatyta 166 mlrd. eurų įsipareigojimų (3 proc. daugiau nei 2018 m.), iš kurių lėšos Europos ekonomikos skatinimo ir jos atsparumo didinimui iš viso sudaro beveik 80 mlrd. eurų. Didesnis finansavimas iš šios sumos numatytas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, švietimo programai „Erasmus+“, jaunimo užimtumo iniciatyvoms ir infrastruktūros tinklų plėtrai bei gerinimui.

Už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingo EK nario Güntherio H. Oettingerio teigimu, pasiūlytas plataus užmojo biudžetas padės ir toliau įgyvendinti prioritetus, susijusius su investicijomis, darbo vietomis, jaunimu, migracija, solidarumu ir saugumu bei padės didinti Europos pridėtinę vertę piliečiams.

Dėmesys moksliniams tyrimams ir inovacijoms

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, ateinančių metų ES biudžeto projektas, kaip ir anksčiau šį mėnesį EK pristatyta finansinė perspektyva ateinantiems 7 metams, yra itin svarbūs dėl išskirtinio dėmesio inovacijų ir technologijų stiprinimui.

Projekte 12,5 mlrd. eurų (8,4  proc. daugiau nei 2018 m.) skiriama moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“, įskaitant 194 mln. eurų naujajai Europos našiajai kompiuterijos bendrajai įmonei.

„Numatyti instrumentai atveria puikias galimybes Lietuvos pritaikomojo mokslo projektų finansavimui, tačiau norėdami konkuruoti, privalome išmokti koncentruoti lėšas numatytoms proveržio sritims. Tam būtinai turi būti priimti sprendimai, padėsiantys sustiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Kol kas Lietuvos mokslo slėniai yra nepakankamai našūs ir nesugeba išnaudoti suteiktų galimybių, o mokslo ir verslo bendradarbiavimas nesukuria tokios pridėtinės vertės kaip Nyderlanduose, Suomijoje ar kitur. Mokslo pritaikomumo klausimas turėtų tapti prioritetiniu ir ministerijų lygmenyje, nes tai yra esminė mūsų šalies konkurencingumo prielaida“, – pabrėžė LPK prezidentas.

Padės spręsti užimtumo problemas

Pristatytame Europos ekonomikos skatinimo pakete 233,3 mln. eurų skirta Jaunimo užimtumo iniciatyvai, kuria siekiama remti jaunimą, gyvenantį regionuose, kuriuose jaunimo nedarbas yra didelis – šios lėšos papildys Europos socialinio fondo lėšas. Taip pat 2,6 mlrd. eurų skirta švietimui pagal programą „Erasmus+“ (10,4 proc. daugiau nei 2018 m.).

LPK pasisako už tai, kad jaunimo nedarbo ir kvalifikuotų darbuotojų rengimo problemos būtų sprendžiamos tobulinant švietimo sistemą. Vyriausybei pateiktuose LPK pasiūlymuose šalies konkurencingumui didinti ypatingas dėmesys skiriamas švietimo kokybės gerinimui ir darbo rinkos poreikius atliepiančios karjeros planavimo sistemos tobulinimui.

„Lietuvos verslas didelį ir augantį darbo jėgos trūkumą identifikuoja kaip vieną iš pagrindinių grėsmių  plėtrai. Norint atliepti darbo rinkos poreikius, reikia skubiai gerinti švietimo sistemos kokybę ir paties ugdymo turinį. Tačiau tai turi būti daroma kryptingai, apgalvotai, apsibrėžus labai aiškius tikslus ir sekant geriausiomis patirtimis konsoliduojant aukštojo mokslo institucijų ir optimizuojant profesinio mokymo įstaigų tinklą“, – sako R. Dargis.

Be minėtų instrumentų Europos ekonomikos skatinimui ir stiprinimui 3,8 mlrd. eurų skirti infrastruktūros tinklams pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (36,4 proc. daugiau nei 2018 m.).

EK pranešime nurodyta, kad 2014-2020 m. sanglaudos politikos programos 2019 m. bus ir toliau įgyvendinamos visu pajėgumu – joms skirti 57 mlrd. eurų (2,8 proc daugiau nei 2018 m.), o žemės ūkio politikos finansavimas išliks stabilus – beveik 60 mlrd. eurų (1,2 proc. daugiau nei 2018 m.).

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK